• Atestavimas

• Kas tai?
• Egzaminas
• Pavyzdinės egzaminų užduotys

VIDAUS AUDITORIŲ ATESTAVIMO EGZAMINO PAVYZDINĖS UŽDUOTYS

(Egzaminui bus atrinkta 120 užduočių)

1. Audito atsiradimas ir raida
2. Vidaus kontrolės sistema
3. Vidaus audito darbo planavimas ir organizavimas
4. Vidaus audito tarnybos valdymas
5. Audito rizika
6. Informacinių technologijų auditas
7. Finansinis auditas
8. Veiklos ir valdymo auditas
9. Projektų (programų) auditas
10. Duomenų gavimo būdai
11. Vidaus audito rezultatų įvertinimas ir įforminimas.
12. Finansinės veiklos teisinis reguliavimas
13. Matematinių metodų taikymas. Audito atranka
14. Valdymo vertinimas
15. Valdymo teorija
16. Finansinė apskaita
17. Finansų valdymas
18. Valdymo apskaita
19. Valdymo savikontrolė

I. AUDITO ATSIRADIMAS IR RAIDA

Į viršų

1. Kurie apibrėžimai tinka audito sąvokai apibrėžti?
   1. auditas – tai įmonės finansinės atskaitomybės tikrinimas ir nuomonės apie ją pareiškimas;
   2. auditas – tai sisteminis įrodymų, patvirtinančių ekonominius įvykius ir veiksmus, objektyvaus gavimo ir įvertininimo procesas, siekiant nustatyti patvirtinimų ir nustatytų kriterijų atitikimo laipsnį, bei gautų rezultatų pateikimas suinteresuotiems vartotojams;
   3. auditas yra ekonominio vieneto nepriklausomai nuo jo dydžio ir teisinės formos, nesvarbu, pelno siekiančio ar nesiekiančio, finansinių ataskaitų ar susietos informacijos nepriklausomas patikrinimas, kai toks patikrinimas atliekamas siekiant pareikšti nuomonę apie tas finansines ataskaitas;
   4. auditas – nepriklausomas įmonės įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus;
   5. auditas – tai nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas ir objektyvios nuomonės apie jas reiškimas, remiantis bendraisiais apskaitos principais ir teisės aktais;
   6. visi.
2. Audito objektai yra:
   1. visa įmonės veikla, apskaitos sistema, finansinė atskaitomybė;
   2. trumpalaikis turtas;
   3. pinigai kasoje ir sąskaitoje.
3. Svarbiausieji audito tikslai yra:
   1. sumų įtraukimo, sąskaitų korespondencijos atspindėjimo teisingumas;
   2. baigtumas, įvertinimas, nuosavybės teisės patikrinimas;
   3. a ir b.
4. Audito informacijos vartotojais gali būti:
   1. akcininkai, kreditoriai ir bankininkai;
   2. tiekėjai, pirkėjai ir darbuotojai;
   3. analitikai, žiniasklaida, vyriausybė, visuomenė;
   4. a,b,c.
5. Audito atsiradimas siejamas su:
   1. akcinio kapitalo atsiradimu ir vadovų nesąžiningumu;
   2. buhalterių noru daugiau uždirbti;
   3. vyriausybių poreikiais kontroliuoti įmonių veiklą.
6. Kas reglamentuoja audito veiklą Lietuvoje?
   1. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nutarimai;
   2. Nepriklausomų audito firmų asociacijos sprendimai;
   3. Lietuvos Respublikos audito įstatymas.
7. Kas reglamentuoja vidaus audito veiklą Lietuvoje?
   1. Vidaus auditorių instituto standartai;
   2. Vidaus auditorių asociacija;
   3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai;
   4. a,b,c.
8. Vidaus audito veiklos sritys yra:
   1. finansinių ataskaitų tikrinimas;
   2. turto apsauga, apskaitos ir finansinių ataskaitų būklės tyrimas, darbo ir atsakomybės paskirstymo kontrolė, pažeidimų ir piktnaudžiavimų atskleidimas, informacijos vadovybei teikimas;
   3. nusikaltimų tyrimas ir nelegalios veiklos tikrinimas.
9. Tarptautinis vidaus audito standartas "Nepriklausomybė" nustato, kad:
   1. vidaus auditoriai turi būti niekam nepavaldūs;
   2. vidaus auditoriai turi būti nepriklausomi nuo organizacijos vadovybės;
   3. vidaus auditoriai turi būti nepriklausomi nuo jų audituojamos veiklos.
10. Vidaus auditorius gali atlikti šios srities auditą:
    1. finansų;
    2. veiklos ir valdymo;
    3. informacinių technologijų;
    4. programų;
    5. visi atsakymai teisingi.
11. Tarptautiniai vidaus audito standartai apibrėžia reikalavimus:
    1. profesiniams įgūdžiams;
    2. darbo apimčiai;
    3. audito procesui;
    4. vadovavimui vidaus audito tarnybai;
    5. visi atsakymai teisingi.
12. Vidaus auditoriaus etikos kodeksas nustato:
    1. vidaus auditoriaus elgesio normas;
    2. bendravimo su tikrinamaisiais taisykles;
    3. vidaus audito standartų taikymo būdus.
13. Kurios vidaus auditorių organizacijos suteikiami sertifikatai pripažįstami pasauliniu mastu?
    1. Europos vidaus audito institutų konfederacijos;
    2. Vidaus auditorių instituto, įsteigto JAV;
    3. Didžiosios Britanijos vidaus auditorių instituto.
14. Lietuvos "Vidaus auditorių asociacija" yra "Vidaus auditorių instituto", įsteigto JAV, narė.
    1. ne;
    2. taip.

II. VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

Į viršų

1. Jeigu tikrinant veiklą nustatoma, kad tikrinamoje srityje neįvyksta nieko netikėta, tai reiškia, kad:
   1. rizika yra maža;
   2. vidaus kontrolė gera;
   3. abu atsakymai teisingi.
2. Kurie teiginiai apie vidaus kontrolės sistemą yra teisingi:
   1. vidaus kontrolės sistema – tai visos taisyklės ir procedūros, kurias taiko įstaigos (įmonės) vadovybė, kad užtikrintų efektyvų vadovavimą;
   2. vidaus kontrolė - tai kiekvienas vadovybės veiksmas, siekiant padidinti tikimybę, kad bus įgyvendinti užsibrėžti tikslai ir uždaviniai.
   3. vidaus kontrolė – tai vadovų tinkamai atliekamo veiklos planavimo, organizavimo ir vadovavimo rezultatas;
   4. vidaus kontrolė sistema - tai valdymo įrankis, kuris pagrįstai garantuoja, kad vadovybės tikslai bus pasiekti, todėl atsakomybė už vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą tenka vadovybei.
3. Pažymėkite teisingus teiginius:
   1. sąnaudos, panaudotos kontrolės priemonėms kurti ir įgyvendinti, sudaro visas įmonės pajamas;
   2. vadovams iškeliamas uždavinys sukurti veiksmingas vidaus kontrolės procedūras, jie paveda auditoriams parengti kontrolės priemones, kurios garantuotų patikimų finansinių ataskaitų sudarymą;
   3. vidaus auditorius atsako už vidaus kontrolės priemonių (kontrolės sistemos) kūrimą;
   4. atliktos kontrolės procedūros, kurias kuriant buvo įvertintos sąnaudos ir privalumai, garantuos finansinių ataskaitų teisingumą;
   5. vidaus kontrolės procedūros yra ribotos, nes jų sudarymo technologija neleidžia sukurti kontrolės procedūrų, suteikiančių galimybes pasiekti visus norimus tikslus;
   6. darbuotojų neatidumas, darbo reikalų nesuvokimas bei įgaliojimų, kuriuos suteikė vadovai, viršijimas gali sutrukdyti sukurti veiksmingas vidaus kontrolės procedūras;
   7. kontrolės sąvoka „reikiamo lygio garantija“ reiškia, kad kontrolės rizika lygi nuliui;
   8. kontrolės sąvoka „kontrolės priemonių likutiniai ribotumai“ reiškia, kad kontrolės rizika lygi nuliui;
   9. jei operacijų kontrolei keliami šeši vidaus kontrolės tikslai, tai tikrinant operacijų ciklus gali būti testuojamos šešios kontrolės priemonės;
   10. vidaus kontrolės sistemą sudaro šie komponentai: kontrolės aplinka, apskaitos sistema, kontrolės procedūros bei informacijos ir turto apsaugos sistema;
   11. atlyginimų ir kitų prieskaitų mokėjimo operacijų negalima pavesti darbuotojams, kurie skaičiuoja darbo užmokestį bei kitas išmokas;
   12. kasos revizija atliekama tik atliekant metinę inventorizaciją;
   13. auditorius pradiniame audito etape susipažindamas su vidaus kontrole gali nekreipti dėmesio į kontrolės operacijų procedūras, kadangi tai atliks testavimo etape;
   14. vidaus kontrolė turi atitikti kriterijus: būti tinkama, taikoma ten, kur jos reikia, proporcinga rizikai, nenutrūkstama, kontrolės kūrimo išlaidos neturi viršyti naudos.
4. Kontrolės procedūros yra šios (reikalingas pabraukite):
   1. nurodymų ir norminių aktų laikymosi tikrinimas;
   2. įgaliojimų suteikimas;
   3. pareigų atskyrimas;
   4. veiklos planavimas;
   5. tipinių dokumentų ir procedūrų taikymas;
   6. veiklos priežiūra ir vertinimas.
5. Nurodytai veiklai parinkite reikalingą kontrolės rūšį (pažymėkite rodyklėmis):

   Veiklos rūšis:	Kontrolės rūšis:
   planavimas; finansinės atskaitomybės kontrolė; veiklos metu atliekama kontrolė; kasos likučių tikrinimas.	operatyvioji; paskesnė; prevencinė; netikėta.

6. Kurie teiginiai teisingi:
   1. vyriausybė nustato vidaus kontrolės tikslus;
   2. kiekvienai veiklos sričiai turi būti nustatyti konkretūs vidaus kontrolės tikslai;
   3. nėra teisingo.
7. Įvertinkite šią vidaus kontrolės sistemą: „kontrolės testai atskleidė tik keletą nesvarbių trūkumų, kontrolės priemonės pakankamai veiksmingos“:
   1. vidaus kontrolė „labai gera“;
   2. vidaus kontrolė „gera“;
   3. vidaus kontrolė „patenkinama“;
   4. vidaus kontrolė „silpna“.
8. Įvertinkite šią vidaus kontrolės sistemą: „kontrolės testai atskleidė žymius trūkumus, kontrolės priemonės neveiksmingos arba neįdiegtos“:
   1. vidaus kontrolė „labai gera“;
   2. vidaus kontrolė „gera“;
   3. vidaus kontrolė „patenkinama“;
   4. vidaus kontrolė „silpna“.
9. Kuriuos iš žemiau pateiktų aprašymų galima vadinti sistema?
   1. pagrindinių priemonių apskaitos operacijos;
   2. susijusių objektų, dalių ar veiksmų, siekiančių vieno tikslo, išdėstymas tam tikra tvarka;
   3. testavimo procedūra.

III. VIDAUS AUDITO DARBO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

Į viršų

1. Kurie teiginiai yra teisingi:
   1. planavimas – tai veiklos organizavimo priemonė, sudaranti prielaidas organizacijos tikslams pasiekti ir veiklos tęstinumui garantuoti;
   2. misija nurodo, kaip atlikti ar įgyvendinti strateginius planus kasdieninėje veikloje;
   3. strateginiai planai – tai priemonė svarbiausiems organizacijos tikslams pasiekti.
2. Kas tvirtina operatyvinius (einamuosius) planus:
   1. steigėjas;
   2. aukščiausio lygio vadovai;
   3. vidurinio lygio vadovai.
3. Į ką turės atsižvelgti audito tarnyba, planuodama įgyvendinti jai numatytus uždavinius:
   1. numatyti naujas funkcijas, nebeaktualius darbus ir išorės poreikius;
   2. padalinio stipriąsias ir silpnąsias puses bei personalo išteklius;
   3. organizacijos veiklos planus bei numatytas tarnybos užduotis;
   4. visi atsakymai teisingi.
4. Ar sumažina riziką bendrosios rizikos įvertinimas:
   1. taip;
   2. ne.
5. Konkrečios veiklos (sistemos) audito dažnumas priklauso nuo:
   1. konkrečios veiklos rizikos įvertinimo;
   2. nuo organizacijos vadovo pavaduotojo pageidavimų;
   3. nuo padalinių vadovų noro.
6. Ar reikia audito planą aptarti su audituojamųjų vadovais:
   1. taip;
   2. ne.
7. Ar sudarytą audito vykdymo grafiką tvirtina audituojamasis:
   1. taip;
   2. ne.
8. Ar audito plane būtina nurodyti audito atlikimo būdus:
   1. taip;
   2. ne.
9. Kas nustato audito tikslus:
   1. audito grupės vadovas;
   2. audito padalinio vadovas.
10. Ar nustatomas audito ataskaitos projekto parengimo terminas:
    1. taip;
    2. ne.

IV. VIDAUS AUDITO TARNYBOS VALDYMAS

Į viršų

1. Kokiu teisės aktu reglamentuota valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito tarnybų steigimo tvarka, funkcijos ir teisės?
   1. LR Vyriausybės nutarimu Nr.127 “Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito” (2000 02 07).
   2. LR įstatymas Nr.VIII-1227 “LR audito įstatymas” (1999 06 15).
   3. LR įstatymas Nr.I-907 “LR valstybės kontrolės įstatymas” (1995 05 30).
2. Kokiose valstybės įmonėse ir įstaigose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos?
   1. Vidaus audito tarnybos steigiamos ministerijose ir apskričių viršininko administracijose.
   2. Vidaus audito tarnybos steigiamos ministerijose ir apskričių viršininko administracijose. Kitose valstybės įstaigose, taip pat valstybinėse įmonėse, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 300 darbuotojų.
   3. Vidaus audito tarnybos steigiamos visose valstybės įmonėse ar įstaigose jei jose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų.
3. Kas atlieka vidaus auditą valstybės įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 100 darbuotojų?
   1. Vidaus auditą atlieka Finansų ministerijos vidaus audito tarnyba.
   2. Vidaus auditą atlieka nepriklausomi auditoriai.
   3. Vidaus auditą atlieka steigėjo audito tarnyba, o jei steigėjas jos neturi – Finansų ministerijos vidaus audito tarnyba.
4. Kas ir kaip nustato įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičių?
   1. Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičių atskiru potvarkiu nustato Finansų ministras.
   2. Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičių nustato įmonės ar įstaigos vadovas (įstaigoje neviršydamas jai nustatyto etatų skaičiaus).
   3. Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičių nustato kiekvienos tokios įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos vadovas, remdamasis darbo planu.
5. Ar esamieji žinybinės kontrolės revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai valstybės įmonėse ir įstaigose gali atlikti vidaus audito tarnybos (vidaus auditorių) funkcijas?
   1. Esamieji žinybinės kontrolės revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai valstybės įmonėse ir įstaigose gali atlikti vidaus audito tarnybos (vidaus auditorių) funkcijas.
   2. Esamieji žinybinės kontrolės revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai valstybės įmonėse ir įstaigose (išskyrus Krašto apsaugos ministerijos Generalinę inspekciją) pertvarkomi pagal LR nut. Nr. 127 (2000 02 07) p. 2.1. nuostatas į vidaus audito tarnybas (vidaus auditorių pareigybes).
   3. Esamieji žinybinės kontrolės revizijos, vidaus kontrolės ir panašūs padaliniai valstybės įmonėse ir įstaigose turi būti pertvarkomi į vidaus audito tarnybas (vidaus auditorių pareigybes) iki 2002 m. gruodžio 1 d.
6. Kuo vadovaujasi vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) savo veikloje?
   1. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) vadovaujasi Lietuvos respublikos įstatymais, Lietuvos respublikos nutarimais, nacionaliniais vidaus audito standartais, atitinkančiais tarptautinius vidaus audito standartus ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais aktais.
   2. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) vadovaujasi Tarptautiniais vidaus audito standartais, Tarptautiniais buhalterinės apskaitos standartais.
   3. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) vadovaujasi valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatais.
7. Kuo vadovaujasi įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) atlikdamos projektų ir programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų auditą?
   1. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) atlikdamos projektų ir programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų auditą, vadovaujasi LR vyr.nut. Nr.127 (2000 02 07) patvirtintais valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatais.
   2. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) atlikdamos projektų ir programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų auditą, vadovaujasi Europos Sąjungos direktyvomis ir Audito įstatymu.
   3. Įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) atlikdamos projektų ir programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos lėšų auditą, vadovaujasi Nacionaliniais vidaus audito standartais.
8. Kas privalo parengti ir patvirtinti ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentą?
   1. Parengti ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentą privalo Finansų ministerijos audito metodologijos skyrius, o patvirtinti Finansų ministras.
   2. Parengti ir patvirtinti ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentą turi atitinkamų ministerijų ministrai, apskričių viršininkai, valstybės įstaigų bei įmonių vadovai.
   3. Parengti ir patvirtinti ministerijos, apskrities viršininko administracijos, valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) darbo reglamentą turi Lietuvos vidaus audito institutas.
9. Kas atsako už nacionalinių vidaus audito standartų parengimą, vienodą jų taikymą, metodinį vadovavimą atliekant vidaus auditą valstybės įstaigose ir įmonėse?
   1. Už nacionalinių vidaus audito standartų parengimą, vienodą jų taikymą, metodinį vadovavimą atliekant vidaus auditą valstybės įstaigose ir įmonėse atsako Finansų ministerija.
   2. Už nacionalinių vidaus audito standartų parengimą, vienodą jų taikymą, metodinį vadovavimą atliekant vidaus auditą valstybės įstaigose ir įmonėse atsako nuolatinė tarpžinybinė komisija Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės sistemos diegimo programos (priemonių) vykdymui koordinuoti.
   3. Už nacionalinių vidaus audito standartų parengimą, vienodą jų taikymą, metodinį vadovavimą atliekant vidaus auditą valstybės įstaigose ir įmonėse atsako Lietuvos audito institutas.
10. Ar privalu vietos savivaldos institucijoms, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, ir savivaldybės įmonėse įsteigti vidaus audito tarnybas?
    1. Vietos savivaldos institucijose, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, ir savivaldybės įmonėse turi būti įsteigta vidaus audito tarnybas?
    2. Vietos savivaldos institucijose, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, ir savivaldybės įmonėse gali būti neįsteigta vidaus audito tarnybas?
    3. Vietos savivaldos institucijose, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, ir savivaldybės įmonėse rekomenduojama įsteigti vidaus audito tarnybas (vidaus auditorių pareigybes), atsižvelgiant į LR vyr.nut. Nr.127 (2000 02 07) nutarimu patvirtintus vidaus audito tarnybos nuostatus.
11. Kam pavaldi valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnyba?
    1. Valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnyba pavaldi Finansų ministerijai.
    2. Valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnyba niekam nepavaldi.
    3. Valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnyba tiesiogiai pavaldi valstybės įmonės ar įstaigos vadovui, kuris garantuoja audito tarnybos nepriklausomumą ir užtikrina , kad auditoriai galėtų vykdyti savo funkcijas bei priimti sprendimus niekieno netrukdomi, objektyviai ir nešališkai.
12. Kam atsiskaito vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius)?
    1. Valstybinės įstaigos ar įmonės Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) atsiskaito savo įmonės ar įstaigos vadovui, pateikia ataskaitą Finansų ministerijai, apie tai informuodama savo įstaigos ar įmonės vadovą.
    2. Valstybinės įstaigos ar įmonės Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) atsiskaito Finansų ministerijai.
    3. Valstybinės įstaigos ar įmonės Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) atsiskaito Valstybės kontrolei, pateikia ataskaitą savo įmonės ar įstaigos vadovui apie tai informuodama Valstybės kontrolę.
13. Kokie Vidaus audito tarnybos tikslai?
    1. Vidaus audito tarnybos tikslai yra sukurti ir įdiegti tinkamą ir pakankamą valstybės įstaigos ar įmonės vidinės kontrolės sistemą.
    2. Vidaus audito tarnybos tikslai yra didinti valstybės įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumą, padėti vadovybei įgyvendinti jos veiklos strategiją, ūkinę ir finansinę politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti, teikti jai informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su tikrinta veikla.
    3. Vidaus audito tarnybos tikslai yra periodiškai atlikti ekonominę finansinę kontrolę.
14. Kokius uždavinius įgyvendina vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) siekdama nuostatuose numatytų tikslų?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) siekdama nuostatuose numatytų tikslų, tikrina ir vertina ar pakankama ir veiksminga audituojamos įmonės ar įstaigos vidaus kontrolės sistema, ar veikla vykdoma atsakingai, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ar informacija apie finansinę ir kitokią veiklą patikima bei išsami, ar pasiekiami užsibrėžti tikslai, vertina ir teikia informaciją apie galimą veiklos riziką, skatina naujų, veiksmingų vidaus kontrolės sistemos priemonių diegimą.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) siekdama nuostatuose numatytų tikslų, tikrina ir vertina lėšų gautų iš Europos Sąjungos institucijų ar specialiųjų fondų administravimą.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) siekdama nuostatuose numatytų tikslų, tikrina ir vertina ar pakankama ir veiksminga audituojamos įmonės ar įstaigos vidaus kontrolės sistema, ar veikla vykdoma atsakingai, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ar informacija apie finansinę ir kitokią veiklą patikima bei išsami, ar pasiekiami užsibrėžti tikslai, vertina ir teikia informaciją apie galimą veiklos riziką, skatina naujų, veiksmingų vidaus kontrolės sistemos priemonių diegimą, tikrina ir vertina lėšų gautų iš Europos Sąjungos institucijų ar specialiųjų fondų administravimą.
15. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę atlikti finansinės atskaitomybės auditą?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) neatlieka finansinės atskaitomybės audito, nes šias funkcijas periodiškai atlieka Valstybės kontrolė.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama savo funkcijas atlieka finansinės atskaitomybės auditą , o jo ataskaitas su rekomendacijomis, kaip ištaisyti trūkumus, pateikia įmonės ar įstaigos ir audituoto padalinio vadovui, taip pat Finansų ministerijai jos nustatytais terminais.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę kas penkis metus atlikti finansinės atskaitomybės auditą, o jo ataskaitas su rekomendacijomis, kaip ištaisyti trūkumus, pateikia Finansų ministerijai.
16. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę tikrinti ar imtasi reikiamų veiksmų audito metu nustatytiems trūkumams ištaisyti?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) tikrina ar imtasi reikiamų veiksmų audito metu nustatytiems trūkumams ištaisyti.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) neturi teisės tikrinti ar imtasi reikiamų veiksmų audito metu nustatytiems trūkumams ištaisyti.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę tikrinti ar imtasi reikiamų veiksmų audito metu nustatytiems trūkumams ištaisyti, jei tai po audito ataskaitos pateikimo numato valstybės įstaigos ar įmonės vadovas savo potvarkiu.
17. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę pati savarankiškai numatyti audito apimtį, audituojamas sritis, audito tikslus, taikomų procedūrų pobūdį ir mastą?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas, vadovaudamasi LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, nacionaliniais vidaus audito standartais, atitinkančiais tarptautinius audito standartus, ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais aktais, numatyto tik audito apimtį ir audituojamas sritis. Audito tikslus, taikomų procedūrų pobūdį ir mastą kiekvienai tarnybai individualiai nustato Finansų ministerijos audito metodologijos skyrius.
    2. Audito apimtį, audituojamas sritis, audito tikslus, taikomų procedūrų pobūdį ir mastą, vadovaudamasi LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, nacionaliniais vidaus audito standartais, atitinkančiais tarptautinius audito standartus, ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais aktais, kiekvienai vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) individualiai nustato Finansų ministerijos audito metodologijos skyrius.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas, vadovaudamasi LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, nacionaliniais vidaus audito standartais, atitinkančiais tarptautinius audito standartus, ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais aktais, numato audito apimtį, audituojamas sritis, audito tikslus, taikomų procedūrų pobūdį ir mastą.
18. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę naudotis visa valstybės įmonės ar įstaigos duomenų bazėje sukaupta informaciją?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas neturi teisės naudotis valstybės įmonės ar įstaigos duomenų bazėje sukaupta informacija.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę naudotis visa valstybės įmonės ar įstaigos duomenų bazėje sukaupta informacija, tik gavusi atskirą valstybės įstaigos ar įmonės vadovo raštišką leidimą.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę naudotis visa valstybės įmonės ar įstaigos duomenų bazėje sukaupta informaciją.
19. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę be atskiro valstybės įmonės ar įstaigos vadovo nurodymo gauti iš visų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų visų galiojančių dokumentų (nutarimų, protokolų, vadovo įsakymų, nuostatų, taisyklių ir kt.), kuriais savo darbe vadovaujasi audituojami struktūriniai padaliniai ir pavaldžios įmonės ar įstaigos kopijas?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę be atskiro valstybės įmonės ar įstaigos vadovo nurodymo gauti iš visų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų visų galiojančių dokumentų (nutarimų, protokolų, vadovo įsakymų, nuostatų, taisyklių ir kt.), kuriais savo darbe vadovaujasi audituojami struktūriniai padaliniai ir pavaldžios įmonės ar įstaigos kopijas.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas neturi teisės be atskiro Valstybės kontrolės vadovo nurodymo gauti iš visų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų visų galiojančių dokumentų (nutarimų, protokolų, vadovo įsakymų, nuostatų, taisyklių ir kt.), kuriais savo darbe vadovaujasi audituojami struktūriniai padaliniai ir pavaldžios įmonės ar įstaigos kopijas.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę gauti iš visų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų visų galiojančių dokumentų (nutarimų, protokolų, vadovo įsakymų, nuostatų, taisyklių ir kt.), kuriais savo darbe vadovaujasi audituojami struktūriniai padaliniai ir pavaldžios įmonės ar įstaigos kopijas, tik gavusi atskirą valstybės įmonės ar įstaigos vadovo nurodymą.
20. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę pasirinktinai ir nepranešdama, lankytis visuose struktūriniuose padaliniuose ir pavaldžiose įmonėse ar įstaigose, patekti į visas jų patalpas?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę pasirinktinai ir gavusi atskirą valstybės įmonės ar įstaigos vadovo leidimą, lankytis visuose struktūriniuose padaliniuose ir pavaldžiose įmonėse ar įstaigose, patekti į visas jų patalpas.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę pasirinktinai ir nepranešdama, lankytis visuose struktūriniuose padaliniuose ir pavaldžiose įmonėse ar įstaigose, patekti į visas jų patalpas.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas neturi teisės lankytis struktūriniuose padaliniuose ir pavaldžiose įmonėse ar įstaigose, bei patekti į jų patalpas.
21. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę gauti audituojamų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovų ir darbuotojų raštiškus bei žodinius paaiškinimus, taip pat dokumentų nuorašus?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę gauti audituojamų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovų ir darbuotojų raštiškus bei žodinius paaiškinimus, taip pat dokumentų nuorašus.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas neturi teisės reikalauti ir gauti audituojamų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovų ir darbuotojų raštiškų bei žodinių paaiškinimų, taip pat dokumentų nuorašų.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) vykdydama jai nustatytas funkcijas ir raštu tai suderinusi su valstybės įstaigos ar įmonės vadovu, turi teisę gauti audituojamų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovų ir darbuotojų raštiškus bei žodinius paaiškinimus, taip pat dokumentų nuorašus.
22. Ar vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę pasitelkti kitų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų darbuotojus tarnybos funkcijoms vykdyti?
    1. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) turi teisę pasitelkti kitų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų darbuotojus tarnybos funkcijoms vykdyti.
    2. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) neturi teisės pasitelkti kitų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų darbuotojus tarnybos funkcijoms vykdyti.
    3. Vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius) gavusi valstybės įmonės ar įstaigos vadovo sutikimą, turi teisę pasitelkti kitų struktūrinių padalinių ir pavaldžių įmonių ar įstaigų darbuotojus tarnybos funkcijoms vykdyti.
23. Per kokį laikotarpį nuo audito ataskaitos projekto pateikimo dienos audituojamo struktūrinio padalinio ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovai turi pateikti vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) šių projektų vertinimą?
    1. Audituojamo struktūrinio padalinio ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovai neprivalo pateikti vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) šių projektų vertinimo.
    2. Audituojamo struktūrinio padalinio ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (ypač sudėtingais atvejais – per 10 darbo dienų, iš anksto informavus apie tai tarnybą) nuo audito ataskaitos projekto pateikimo dienos turi pateikti vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) šių projektų vertinimą.
    3. Audituojamo struktūrinio padalinio ir pavaldžių įmonių ar įstaigų vadovai ne vėliau kaip per 25 darbo dienas (ypač sudėtingais atvejais – per 40 darbo dienų, iš anksto informavus apie tai tarnybą) nuo audito ataskaitos projekto pateikimo dienos turi pateikti vidaus audito tarnybai (vidaus auditoriui) šių projektų vertinimą.
24. Kokios vidaus audito tarnybos darbuotojų pareigos?
    1. Tarnybos darbuotojai privalo dalyvauti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose, kituose profesiniuose renginiuose, laiku valstybės įstaigos ar įmonės vadovui teikti ataskaitų projektus, visas audito ataskaitas teikti Finansų ministerija, o apie audito metu nustatytus visus finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus nedelsiant informuoti Valstybės kontrolę ir teisėsaugos organus.
    2. Tarnybos darbuotojai privalo sukurti ir įdiegti valstybės įstaigoje ar įmonėje vidaus kontrolės sistemą, dalyvauti veiklos ir menedžmento valdyme, skatinti ar bausti asmenis atsakingus už finansinės-ūkinės veiklos pokyčius.
    3. Tarnybos darbuotojai privalo būti objektyvus ir nešališki, pavestas funkcijas vykdyti profesionaliai, laiku ir nustatyta tvarka, užtikrinti audituojamų dokumentų , kompiuterinių programų ir kt. kopijų saugumą, saugoti valstybės įmonės ar įstaigos komercines, finansines, profesines paslaptis, susilaikyti nuo atlikto audito išankstinio viešo vertinimo, supažindinti su audito ataskaitų projektais audituojamų pavaldinių vadovus ir atsakingus darbuotojus.
25. Kas vadovauja Vidaus audito tarnybai?
    1. Valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnybai vadovauja įstaigos ar įmonės vadovo paskirtas darbuotojas. Rekomenduotina, kad tai būtų įmonės ar įstaigos vyr.finansininkas arba vyr.ekonomistas.
    2. Valstybės įstaigos ar įmonės vidaus audito tarnybos vadovavimui nėra skiriamas joks vadovas.
    3. Vidaus audito tarnybai vadovauja jos vadovas, kurį valstybės įmonėje skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų įmonės vadovas, o valstybės įstaigoje jis priimamas ar atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
26. Kokie reikalavimai keliami vidaus audito tarnybos vadovui?
    1. Tarnybos vadovas privalo turėti aukštąjį ekonominį ir teisinį išsilavinimus ir ne mažesnę nei 5 metų darbo patirtį minėtose srityse.
    2. Tarnybos vadovas privalo turėti aukštąjį ekonominį, teisinį, vadybinį arba kitokį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 2 metų darbo patirtį minėtose srityse, taip pat išmanyti audituojamą sritį ir būti susipažinęs su tarptautiniais audito standartais.
    3. Tarnybos vadovas privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ne didesnę nei 2 metų darbo patirtį, taip pat išmanyti audituojamą sritį ir būti susipažinęs su tarptautiniais audito standartais.
27. Ar vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę dalyvauti savo įmonės ar įstaigos visų lygmenų vadovų pasitarimuose?
    1. Nei vidaus audito tarnybos vadovas, nei tarnybos darbuotojai neturi teisės dalyvauti savo įmonės ar įstaigos visų lygmenų vadovų pasitarimuose.
    2. Vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę dalyvauti savo įmonės ar įstaigos visų lygmenų vadovų pasitarimuose, su sprendžiamojo balso teise.
    3. Vidaus audito tarnybos vadovas stebėtojo teisėmis dalyvauja savo įmonės ar įstaigos visų lygmenų vadovų pasitarimuose.
28. Kas valstybės įmonės vidaus audito tarnyboje rengia ir tvirtina (ar teikia tvirtinti) tarnybos darbuotojų pareigines instrukcijas?
    1. Valstybės įmonės vidaus audito tarnybos vadovas rengia ir teikia jos vadovui tvirtinti tarnybos darbuotojų pareigines instrukcijas.
    2. Valstybės įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojai ir teikia tarnybos vadovui tvirtinti tarnybos darbuotojų pareigines instrukcijas.
    3. Valstybės įmonės vidaus audito tarnybos darbuotojų pareigines instrukcijas.
    4. Rengia ir tvirtina tos įmonės vadovas.
29. Kas vidaus audito tarnyboje rengia ir tvirtina tarnybos darbų programas?
    1. Vidaus audito tarnybos darbuotojai planuoja tarnybos darbą, nustato tarnybos veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategiją, rengia audito planus. Paruoštą tarnybos darbų programą tvirtina vidaus audito tarnybos vadovas.
    2. Vidaus audito tarnybos vadovas planuoja tarnybos darbą, nustato tarnybos veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategiją, rengia audito planus. Paruoštą tarnybos darbų programą tvirtina valstybės įmonės ar įstaigos vadovas.
    3. Vidaus audito tarnybos vadovas planuoja tarnybos darbą, nustato tarnybos veiklos plėtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategiją, rengia audito programą. Paruošta tarnybos darbų programa nėra tvirtinama.
30. Ar vertinama vidaus audito tarnybos darbuotojų atliekamų auditų kokybė, kokiu periodiškumu, kas tai atlieka?
    1. Vidaus audito tarnybos vadovas prižiūri ir vertina tarnybos darbuotojų atliekamo audito kokybę, metams baigiantis įvertina kiekvieno tarnybos darbuotojo darbą.
    2. Valstybės įmonės ar įstaigos vadovas prižiūri ir vertina tarnybos darbuotojų atliekamo audito kokybę, metams baigiantis įvertina kiekvieno tarnybos darbuotojo darbą.
    3. Finansų ministerijos paskirtas atsakingas metodologinio skyriaus darbuotojas prižiūri ir vertina tarnybos darbuotojų atliekamo audito kokybę, metams baigiantis įvertina kiekvieno tarnybos darbuotojo darbą.
31. Ar naujai parinktas vidaus audito personalas turi būti apmokomas, kiek laiko?
    1. Naujai parinktas vidaus audito personalas neapmokomas.
    2. Naujai parinktas vidaus audito personalas apmokomas ne trumpiau nei dvejus metus. Tuo metu jis neturi teisės atlikti audito.
    3. Priimtina, kad naujai parinktas vidaus audito personalas būtų apmokomas. Apmokymas vyksta dviem etapais – adaptacinis ir bandomasis.
32. Koks personalinės auditoriaus pusmečio (metų) veiklos įvertinimo ir vystymo formos pildymo tikslas? Kas pildo šią formą?
    1. Personalinę auditoriaus pusmečio (metų) veiklos įvertinimo ir vystymo formą ne rečiau kaip kartą per metus užpildo konkretus auditorius. Jos pagrindu gali būti peržiūrėtas šio auditoriaus darbo užmokesčio fondas.
    2. Personalinę auditoriaus pusmečio (metų) veiklos įvertinimo ir vystymo formą ne rečiau kaip kartą per metus užpildo audito tarnybos vadovas. Jos pagrindu galima objektyviai įvertinti auditorių darbo kokybę ir kiekybę, nustatyti kokiose kryptyse auditorius dar turėtų tobulintis, o taip pat tai pakankamai argumentuotas pagrindimas siekiant skatinti darbuotojus.
    3. Personalinę auditoriaus pusmečio (metų) veiklos įvertinimo ir vystymo formą ne rečiau kaip kartą per tris metus užpildo audito tarnybos vadovas. Jos pagrindu gali būti peržiūrėtas konkretaus auditoriaus darbo užmokesčio fondas.
33. Ką vadiname auditoriaus darbo dokumentais?
    1. Darbo dokumentų terminų apibūdinama audito medžiaga, kurią audito metu parengia pats auditorius, arba kuri jam parengiama, o taip pat visa medžiaga, kuria jis disponuoja ir kuri yra svarbi tvirtinant, kad auditas atliktas nepažeidžiant pagrindinių audito standartų, o taip pat patvirtinant ataskaitos teiginius.
    2. Darbo dokumentų terminų apibūdinama audito medžiaga, kurią audito metu parengia pats auditorius ir kuri yra svarbi tvirtinant, kad auditas atliktas nepažeidžiant pagrindinių audito standartų.
    3. Darbo dokumentų terminų apibūdinama audito medžiaga, visa medžiaga, kuria jis disponuoja.
34. Į kokias grupes skirstomi darbo dokumentai ?
    1. Darbo dokumentai skirstomi į tokias grupes – nuolatiniai ir informaciniai.
    2. Darbo dokumentai skirstomi į tokias grupes – nuolatiniai, administraciniai ir informaciniai.
    3. Darbo dokumentai skirstomi į tokias grupes – nuolatiniai, ilgalaikio ir trumpalaikio saugojimo.
35. Ar auditorius privalo pateikti visus darbo dokumentu (kopijas) audituojamo padalinio (įstaigos) vadovui ar jo paskirtam atsakingam asmeniui?
    1. Darbo dokumentai yra auditoriaus nuosavybė. Jis gali, bet neprivalo pateikti jų audituojamo padalinio (įmonės) vadovui ar jo paskirtam atsakingam asmeniui, tiek kiek tai neprieštarauja auditorių etikos kodeksui.
    2. Darbo dokumentai yra auditoriaus nuosavybė. Jis neprivalo pateikti jų audituojamo padalinio (įmonės) vadovui ar jo paskirtam atsakingam asmeniui.
    3. Darbo dokumentai yra audituojamo padalinio vadovo nuosavybė. Todėl auditorius privalo pateikti juos visoms suinteresuotoms audito ataskaitos turiniu pusėms.

V. AUDITO RIZIKA

Į viršų

1. Kuris audito rizikos apibrėžimas yra teisingas?
   1. audito rizika - tai rizika, kad audito metu nebus atskleisti melagingi duomenys finansinėse ataskaitose;
   2. audito rizika - tai rizika, kad auditorius nespės laiku pateikti išvados;
   3. audito rizika - tai rizika, kad auditorius laiku neatliks audito.
2. Audito rizika susijusi su:
   1. audito darbo laiku;
   2. buhalterinėje apskaitoje pasitaikančiomis klaidomis;
   3. materialumu.
3. Kada rizika yra didesnė:
   1. auditoriaus išvada teigiama, tačiau finansinėse ataskaitose aptinkamos materialios klaidos;
   2. auditoriaus išvada neigiama, tačiau finansinėse ataskaitose materialių klaidų nerandama;
   3. teisingo atsakymo nėra.
4. Kuo rizikuoja auditorius?
   1. kad bus gauti netikslūs skaičiavimai;
   2. kad jam gali pateikti klaidingą informaciją;
   3. kad jis nepastebės reikšmingų klaidų;
   4. visi atsakymai teisingi.
5. Kada auditorius turi įvertinti audito riziką?
   1. audito darbo pabaigoje;
   2. prieš pasirašant audito išvadą;
   3. planavimo stadijoje, sudarant audito planą.
6. Vertinant audito rizikos laipsnį auditorius turi gerai žinoti:
   1. įmonės verslo pobūdį ir įmonėje funkcionuojančią vidaus kontrolės sistemą;
   2. buhalterinės apskaitos principus;
   3. apskaitos registrų kelią.
7. Ar yra nacionaliniuose audito standartuose nustatytas konkretus audito rizikos dydis?
   1. yra;
   2. nėra;
   3. yra konkretus dydis aprašytas specialiojoje literatūroje.
8. Auditoriaus nusistatyta audito rizika labai priklauso:
   1. nuo auditoriaus kompetencijos, profesionalumo ir asmeninės patirties;
   2. nuo pateiktų finansinės atskaitomybės formų;
   3. nuo įmonėje dirbančio buhalterio darbo stažo.
9. Auditorius turi stengtis nustatyti:
   1. aptiktų klaidų kiekį ir kokybę;
   2. finansinės atskaitomybės pateikimo teritorinei VMI laiką;
   3. privalomų mokesčių mokėjimo savalaikiškumą.
10. Audito praktikoje audito rizika klasifikuojama:
    1. pagal priklausomybę nuo įmonės ir auditoriaus;
    2. pagal audito rizikos laipsnį;
    3. pagal veiklos sričių audito ypatybes;
    4. visi atsakymai teisingi.
11. Kaip atvaizduojama matematiškai bendroji audito rizika?

    1. BAR =

       ĮR * KR * NR

    2. BAR =

       ĮR -------------- KR * NR

    3. matematiškai bendroji audito rizika nėra išreiškiama.
12. Kokį audito praktikoje auditorius nustato jam priimtiną audito rizikos lygį?
    1. 50%;
    2. 60%;
    3. nuo 4% iki 6%.
13. Auditorius įgimtą riziką vertina tokiais atžvilgiais:
    1. ūkinių operacijų atvaizdavimo dokumentuose ir apskaitos registruose teisingumu;
    2. finansinių ataskaitų sudarymo teisingumu;
    3. visi atsakymai teisingi.
14. Ūkinių operacijų atvaizdavimo dokumentuose ir apskaitos registruose atžvilgiu auditorius turi nustatyti:
    1. kokios naudojamos buhalterinės sąskaitos, kurios turi būti koreguojamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
    2. ar daug sudėtingų operacijų, kurioms patikrinti reikalingas ekspertas;
    3. kokios operacijos nepriskirtinos įprastinei veiklai;
    4. visi atsakymai teisingi.
15. Finansinių ataskaitų sudarymo teisingumo atžvilgiu auditorius privalo įvertinti:
    1. vadovybės sąžiningumą, patirtį, kompetenciją bei jos pasikeitimus per audituojamąjį laikotarpį;
    2. kokios buhalterinės sąskaitos yra naudojamos;
    3. kokie naudojami apskaitos registrai.
16. Kas labiausiai apsprendžia įgimtos rizikos lygį?
    1. buhalterio patirtis;
    2. įmonės veiklos sudėtingumas, atliekamų operacijų skaičius, ūkinių operacijų pobūdis ir įvairovė;
    3. nustatytas atlygis už atliktą auditą.
17. Klaidos ir apgaulės dažniausiai pasitaiko:
    1. auditoriaus pasirašytoje išvadoje;
    2. sąmatose ir kalkuliacijose;
    3. nėra teisingo atsakymo.
18. Kada įgimta rizika didesnė?
    1. įgimta rizika didėja nuolat atliekant auditą;
    2. įgimta rizika didesnė naujai įsteigtose įmonėse;
    3. įgimta rizika didesnė ten, kur naudojama gerai žinomos technologijos.
19. Apibūdinkite kontrolės riziką.
    1. kontrolės rizika - tai rizika, kai klaidos nebus laiku pastebėtos ar pataisytos apskaitos ir vidaus kontrolės sistemose;
    2. kontrolės rizika – tai rizika, kai auditorius pateiks neteisingą išvadą;
    3. kontrolės rizika – tai rizika, kai auditorius laiku nepastebės padarytų savo skaičiavimuose klaidų.
20. Kuris neaptikimo rizikos apibrėžimas yra teisingas?
    1. neaptikimo rizika - tai tokia rizika, kai naudojami audito testai ir procedūros nepadeda aptikti klaidų ir apgaulės;
    2. neaptikimo rizika – tai tokia rizika, kai buhalterinėje apskaitoje bus naudojami nepatvirtinti apskaitos registrai;
    3. neaptikimo rizika - tai tokia rizika, kai darbuotojai nebus apklausti.

VI. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ AUDITAS

Į viršų

1. Informacine sistema vadiname:
   1. informacijos apdorojimo procese naudojamą programinę įrangą;
   2. informacijos apdorojimo procese naudojamą programinę ir techninę įrangą bei jų dokumentaciją;
   3. informacijos apdorojimo sistemą kartu su atitinkamais žmonių, techninių priemonių finansų resursais, kuriančią ir skirstančią informaciją.
2. Informacinės sistemos gyvavimo ciklu vadiname:
   1. informacinės sistemos funkcionavimo seką nuo programų įdiegimo iki sistemos funkcionavimo pabaigos;
   2. pastovų programų atnaujinimo procesą;
   3. sistemos plėtros pokyčių nuo koncepcijos iki veikimo pabaigos visumą.
3. Informacinės sistemos (IS) organizavimo tyrimui svarbu nustatyti atsakomybės pasiskirstymą tarp šių pagrindinių IT vartotojų grupių:
   1. apskaitos darbuotojų, apsaugos darbuotojų ir administracijos;
   2. informacijos apdorojimo proceso vykdytojų, IS priežiūros darbuotojų, IS kūrėjų;
   3. IT skyriaus vadovybės, IT specialistų ir išorinių IT paslaugų tiekėjų.
4. Organizacijos Informacinių technologijų strategija, tai yra dokumentas kurio teiginiai svarstomi ir kuris tvirtinamas:
   1. organizacijos aukščiausios vadovybės lygyje;
   2. IT skyriaus vadovybės lygyje;
   3. perconalo vadybos skyriaus vadovybės lygyje.
5. Pasaulinė IT vadybos praktika grindžiama teiginiu, kad tiesiogiai atsakingi už informacinės sistemos atliekamą procesą bei teikiamą informaciją yra:
   1. padalinio, tiesiogiai naudojančio informacinę sistemą, vadovybė;
   2. IT priežiūros personalo vadovybė;
   3. informacinių sistemų kūrėjai.
6. Auditorius gali teigti, kad IS yra neefektyvi jei:
   1. įdiegus informacinę sistemą nesumažėja informaciją apdorojančių darbuotojų skaičius;
   2. pagrindinės lėšos ir resursai, kuriant sistemą, skirti ne pagrindinių informacijos apdorojimo procesų automatizavimui;
   3. įdiegus informacinę sistemą nesumažėja informacijos apdorojimo išlaidos;
   4. tas pačias funkcijas, kurias atlieka ši sistema, kitame organizacijos skyriuje atlieka kita sistema.

   Galimi atsakymai:

   a, b
   b, d
   a, b, c, d

7. Jei vidaus auditorius dalyvauja Informacinių sistemų kūrime (projektų auditas) jo specifinės funkcijos yra:
   1. stebėti ar laikomasi IT projektų kūrimo tvarkose nustatytų reikalavimų;
   2. stebėti ar tinkamai dokumentuojama projekto vykdymo eiga;
   3. stebėti ar laikomasi numatyto projekto kūrimo grafiko;
   4. testuoti programinę įrangą.
   5. nuspręsti kokio tipo sisteminė programinė įranga reikalinga informacinei sistemai.

   Galimi atsakymai:

   a, b, c
   b, d
   a, b, c, d, e

8. Tirdamas projektų ar informacinių sistemų pakeitimus, auditorius turėtų atkreipti dėmesį:
   1. ar naujų pakeistų programų modulių pavadinimai sutampa su anksčiau egzistavusių programų modulių pavadinimais;
   2. ar nepakito duomenų bazės struktūra;
   3. ar sistemos pakeitimai registruojami pagal nustatytą pakeitimų registravimų tvarką;
   4. ar pakeitus informacinę sistemą keičiama ir informacinės sistemos dokumentacija.

   Galimi atsakymai:

   a, b, c
   c, d
   a, b, c, d

9. Analizuojant organizacijoje taikomas antivirusines priemones auditorius turėtų atkreipti dėmesį:
   1. ar antivirusinės programos neužima per daug vietos kompiuterio diske;
   2. ar antivirusinės programos sukurtos tos pačios kompanijos kaip ir operacinė sistema;
   3. ar pakankamai dažnai atnaujinamos antivirusinės programos.
10. Kokiu parametru galima įvertinti rezervinio kopijavimo periodiškumą:
    1. laikotarpiu tarp dviejų rezervinio kopijavimo darbų.
    2. laikotarpiu kurį turi būti saugomos rezervinės kopijos.
    3. laikotarpiu per kurį turi būti atstatoma rezervinė kopija.
11. Kurios iš išvardintų techninių – sisteminių priemonių yra naudojamos IS veiklos tęstinumo užtikrinimui.
    1. vartotojo vardo apsauga slaptažodžiu;
    2. rezervinis kopijavimas;
    3. stabilų elektros tiekimą užtikrinanti įranga;
    4. dubliuojantys kompiuteriniai įrenginiai.

    Galimi atsakymai:

    a, c
    b, c, d
    a, b, c, d

12. Kas turi būti supažindinamas su veiksmų ekstremaliose situacijose planu?
    1. organizacijos vadovybė;
    2. IT skyriaus darbuotojai;
    3. visi darbuotojai, turintys atlikti veiksmus, numatytus veiksmų ekstremaliose situacijose plane.
13. Kokį dokumentą vadiname “IT Saugumo koncepcija” (Security policy)?
    1. dokumentą, kuriame nurodyti pagrindiniai informacinių technologijų apsaugos principai ir atsakomybes už IT apsauga pasiskirstymas;
    2. dokumentą, kuriame išvardinamos techninės kompiuterinės apsaugos priemonės;
    3. dokumentą, kuriame nurodomi asmenys materialiai atsakingi už kompiuterinę techniką.
14. Viena iš pagrindinių informacijos apsaugos kontrolės priemonių bendro naudojimo IT resursuose yra vartotojų identifikacija, ši priemonė reiškia:
    1. reikalavimą, kad būtų naudojami slaptažodžiai;
    2. reikalavimą, kad kiekvienas bendrų resursų vartotojas naudotųsi atskiru unikaliu vartotojo vardu;
    3. reikalavimą, kad būtų registruojami visi bendro naudojimo resursų vartotojo veiksmai.
15. Kokiame Lietuvos respublikos įstatyme nurodoma žinių, sudarančių paslaptį, valstybinė klasifikacija:
    1. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas;
    2. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas;
    3. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas.
16. Remiantis informacinių sistemų kūrėjų ir vartotojų funkcijų atskyrimo pricipu sistemos vartotojų teisės turi būti priskiriamos vartotojams taip, kad:
    1. programuotojai neturėtų teisės prieiti prie veikiančios informacinės sistemos programų ir duomenų.
    2. vadovybė galėtų prieiti prie visų resursų, prie kurių prieina pavaldiniai;
    3. programuotojai neturėtų teisės prieiti prie veikiančios informacinės sistemos programų ir duomenų, jei jie nedirba toje pačioje organizacioje, kaip ir sistemos vartotojai.
17. Informacinės sistemos vartotojų veiksmų protokolavimo priemonės nebus efektyvios, jeigu:
    1. kiekvienas informacinės sistemos sistemos vartotojas nevartos unikalaus vartotojo vardo;
    2. bus registruojami ne visi vartotojų veiksmai;
    3. veiksmų protokolai nebus pateikiami vadovybės peržiūrai.
18. Nesankcionuoto IS panaudojimo rizika vadiname:
    1. IS naudojimas be vadovybės žinios;
    2. galimybę naudotis informacine sistema, nepranešus informacinės sistemos priežiūros personalui;
    3. grėsmę, kad asmuo, neturintis tam įgaliojimų, prieis prie informacinės sistemos programų ar duomenų - juos pakeis, pašalins, nukopijuos.
19. Kurios iš organizacinių slaptažodžių taikymo priemonių didina informacijos apsaugos slaptažodžiais patikimumą?
    1. vartotojas įpareigojamas niekam nesakyti slaptažodžio;
    2. reikalaujama, kad slaptažodis būtų ne trumpesnis negu 6 simboliai;
    3. kas tam tikrą laikotarpį (pvz.:30 dienų) reikalaujama keisti slaptažodį;
    4. padalinio vadovas sudaro slaptažodžių sąrašą ir iš jo nurodo slaptažodį vartotojui.

    Galimi atsakymai:

    a, b
    a, b, c
    a, b, c, d

20. Ar teisingas teiginys, kad visi bendro naudojimo resursų administravimą vykdantys IT priežiūros darbuotojai gali naudotis tuo pačiu vartotojo vardu:
    1. taip, nes jie yra privilegijuoti vartotojai;
    2. ne, nes visi informacinės sistemos vartotojai turi būti identifikuojami;
    3. taip, jei jie yra tos pačios organizacijos, kurioje naudojama sistema, darbuotojai.

VII. FINANSINIS AUDITAS

Į viršų

1. Auditas privalomas:
   1. Visiems ūkio subjektams
   2. Visiems juridiniams ūkio subjektams
   3. Vyriausybės nustatytiems ūkio subjektams
2. Išorinis auditas reikalingas, nes:
   1. Finansinė informacija turi būti patikima
   2. Auditoriai kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą
   3. Auditoriai padeda buhalteriams sudaryti metinę finansinę atskaitomybę
3. Auditorių nepriklausomumas reiškia:
   1. Auditoriai tikrindami turi laikytis audito standartų
   2. Visuomenė turi pasitikėti auditoriaus profesija
   3. Auditas turi būti suplanuotas
4. Kuris iš pateiktų teiginių geriausiai aprašo audito procedurų tikslą:
   1. Atrasti apgavystes ir klaidas
   2. Patikrinti balanso likučių teisingumą
   3. Surinkti patvirtinančius įrodymus
5. Kuris iš teiginių geriausiai atspindi finansinės atskaitomybės audito reikalingumą:
   1. Gali egzistuoti silpna vidaus kontrolės sistema
   2. Auditorius gali nustatyti įmonės vadovybės padarytą apgaulę
   3. Yra skirtingi finansinę atskaitomybę rengiančių ir finansinę atskaitomybę naudojančių interesai
6. Kas atsakingas už finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumą:
   1. Įmonės buhalteris ( finansininkas)
   2. Įmonės direktorius
   3. Įmonės vadovybė
7. Auditoriaus išvados privalomosios dalys:
   1. Pavadinimas, adresatas, įvadinė pastraipa,apimties pastraipa, nuomonės pastraipa, data, adresas, auditoriaus parašas
   2. Pavadinimas, adresatas, įvadinė pastraipa, atsakomybės pastraipa, nuomonės pastraipa, data, adresas, auditoriaus parašas
   3. Pavadinimas, adresatas, įvadinė pastraipa, dalyko pabrėžimo pastraipa, atsakomybės pastraipa, data, adresatas, auditoriaus parašas
8. Jeigu auditoriaus išvadoje pateikiama dalyko pabrėžimo pastraipa, tai auditoriaus išvada apibrėžiama kaip:
   1. Išvada, kurioje pateikiama neigiama nuomonė
   2. Išvada, kurioje pateikiama besąlyginė nuomonė
   3. Išvada, kurioje pateikiama sąlyginė nuomonė
9. Auditorius neigiamą nuomonę išreiškia, kai:
   1. Apskaitoje nustatoma klaidų, netikslumų bei neatitikimų
   2. Dėl nesutarimų su audituojamos įmonės vadovybe negalima pateikti nuomonės
   3. Neatitikimai yra reikšmingi, o sąlyginė nuomonė neatskleis finansinės atskaitomybės pilnumo ar iškraipymų
10. Atsisakoma pareikšti nuomonę, kai:
    1. Nustatomi reikšmingi neatitikimai finansinėje atskaitomybėje bei išaiškinami svarbūs piktnaudžiavimo faktai, nustatantys kaltus asmenis
    2. Audito apimties apribojimų įtaka tokia reikšminga ir didelė, kad auditorius negali pakankamai bei tinkamai įvertinti ir išreikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę
    3. Dėl nesutarimų su audituojamos įmonės vadovybe ar dėl audito apimties apribojimų negalima pateikti besąlyginės nuomonės
11. Audituojant pajamų sritį tiriami šie duomenys:
    1. Atsargos, mokėtinos sumos, pardavimų sąnaudos
    2. Atsargos, pardavimų sąnaudos, pinigai
    3. Gautinos sumos, pinigai, pardavimai
12. Audituojant ilgalaikį turtą tiriami šie duomenys:
    1. Atsargos, pardavimai, pinigai, turto inventorizacija, pirkimai
    2. Pirkimai, atsargų inventorizacija, gautinos sumos, įsipareigojimai biudžetui
    3. Pirkimai, ilgalaikio turto inventorizacija, nusidėvėjimas, turto nurašymas
13. Audituojant atsargas tiriami šie duomenys:
    1. Atsargos, pardavimai, pinigai, turto inventorizacija, pirkimai
    2. Pirkimai, pardavimai, būsimų laikotarpių išlaidos, pinigai, turto perkainojimas
    3. Atsargų inventorizacija, atsargų nurašymo savikaina, atsargų įvertinimas, atsargų įsigijimo laikotarpis
14. Audituojant kapitalą tiriami šie duomenys:
    1. Pinigai, ilgalaikis turtas, būsimų laikotarpių sąnaudos, rezervai
    2. Kapitalas, įnašai, pinigai, pelno paskirstymas
    3. Akcininkų susirinkimo protokolai, akcijų pasirašymo sutartis, akcijų rūšis
15. Audituojant pinigus svarbu nustatyti:
    1. Ar pinigai faktiškai egzistuoja, ar tinkamai įforminti pirkimai ir pardavimai, ar prekių užpajamavimo dokumentai
    2. Ar pinigai faktiškai egzistuoja, ar tinkamai įforminti piniginiai dokumentai, ar užtikrintas pinigų saugumas, ar teisingai išmokėtas darbo užmokestis
    3. Ar pinigai faktiškai egzistuoja, ar išrašytos sąskaitos faktūros
16. Audituojant pirkėjų skolas reikia patikrinti:
    1. Pirkėjų užsakymų gavimus ir registravimus, pardavimus skolon, sąskaitas faktūras, prekių grąžinimą, apmokėjimą, beviltiškas skolas
    2. Pirkimus skolon, pirkimo pirminius dokumentus, kreditorinius įsipareigojimus, atsargas, atskaitingus asmenis
    3. Abu atsakymai neteisingi
17. Dėl kokių priežasčių auditorius turi dalyvauti inventorizacijoje:
    1. Kad įsitikintų turto egzistavimu
    2. Kad padėtų inventorizacijos komisijai atlikti inventorizaciją
    3. Kad patikrintų ar įmonė teisingai atlieka inventorizaciją
    4. Kad to reikalauja norminiai aktai
18. Audituojant paaiškinamąjį raštą auditorius turi:
    1. Patikrinti ar pateikta informacija teisinga
    2. Patikrinti ar pateikta visa svarbi informacija
    3. Patikrinti ar raštas pateiktas tokia forma ,kuria reikalaujama
    4. Visi atsakymai teisingi
19. Nepriklausomo auditoriaus išvada - tai:
    1. Dokumentas, kuriame nurodoma ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę
    2. Ataskaita, kurioje auditorius pareiškia savo asmeninę nuomonę apie įmonės finansinės atskaitomybės tikrą ir teisingą būklę
    3. Dokumentas, audito įmonės vardu pasirašytas audito įmonės vadovo ir auditoriaus, kuriame auditorius, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę atskaitomybę
20. Audito atranka reiškia:
    1. Patikrinama mažiau kaip 100 procentų ūkinių operacijų
    2. Patikrinama 100 procentų ūkinių operacijų
    3. Abu atsakymai neteisingi

VIII. VEIKLOS IR VALDYMO AUDITAS

Į viršų

1. Kokie yra pagrindiniai valdymo ir veiklos audito tikslai?
   1. Pagrindiniai valdymo ir veiklos audito tikslai – įsitikinti ir įvertinti ar įmonėje yra sukurta valdymo ir veiklos sistema.
   2. Pagrindiniai valdymo ir veiklos audito tikslai – įsitikinti ir įvertinti ar įmonėje taikoma valdymo ir veiklos sistema garantuoja, kad visi tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinti ekonomiškai.
   3. Pagrindiniai valdymo ir veiklos audito tikslai – įsitikinti ir įvertinti ar įmonėje taikoma valdymo ir veiklos sistema garantuoja, kad visi tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinti veiksmingai, racionaliai ir ekonomiškai.
2. Iš ko susideda auditoriaus darbui reikalingos žinios?
   1. Auditoriaus darbui reikalingos žinios susideda iš bendrųjų ekonomikos žinių, bei išsamių žinių apie buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.
   2. Auditoriaus darbui reikalingos žinios susideda iš bendrųjų ekonomikos žinių, šakos kuriai priklauso įmonė ar įstaiga pažinimo bei išsamių žinių apie konkrečios įmonės ar įstaigos veiklą.
   3. Auditoriaus darbui reikalingos žinios susideda iš bendrųjų ekonomikos žinių ir tarptautinių apskaitos ir audito standartų išmanymo.
3. Iš kokių informacijos šaltinių audito metu renkama informacija?
   1. Audito atlikimo metu informacija gali būti renkama iš įvairių šaltinių – pokalbiai su organizacijos, įmonės ar padalinio vadovais, vidaus personalu, kitais auditoriais, juristais, patarėjais, straipsnių, atsiliepimų spaudoje, teisės aktų darančių įtaką įmonės ar įstaigos veiklai, apsilankymo įmonės patalpose, įmonės leidžiamų dokumentų.
   2. Audito atlikimo metu informacija gali būti renkama iš pokalbių su organizacijos, įmonės ar padalinio vadovais, vidaus personalu, kitais auditoriais, juristais, patarėjais.
   3. Audito atlikimo metu informacija gali būti renkama tik įmonės leidžiamų dokumentų.
4. Kokiais būdais galima atlikti auditą?
   1. Auditą galima atlikti tokiais būdais – stebėjimu inspekcija ir patikrinimu natūroje.
   2. Auditą galima atlikti tokiais būdais – stebėjimu, apklausa, inspekcija, tvirtinimu, patvirtinimu ir patikrinimu natūroje.
   3. Auditą galima atlikti tokiais būdais – stebėjimu, apklausa, inspekcija, tvirtinimu, analitine apžvalga, patvirtinimu ir patikrinimu natūroje.
5. Į kokias duomenų grupes gali būti išskiriami audito metu surinkti duomenys?
   1. Audito metu surinkti duomenys skirstomi į tokias duomenų grupes – žodiniai duomenys ir loginiai argumentai.
   2. Audito metu surinkti duomenys skirstomi į tokias duomenų grupes – rašytiniai duomenys, natūriniai duomenys, loginiai argumentai.
   3. Audito metu surinkti duomenys skirstomi į tokias duomenų grupes – žodiniai duomenys, rašytiniai duomenys, natūriniai duomenys, loginiai argumentai.
6. Ar darant audito išvadas ar reikšmingus apibendrinimus galima remtis žodiniais duomenimis?
   1. Darant audito išvadas ar reikšmingus apibendrinimus žodiniais duomenimis galima remtis tik tokiu atveju jei juos galima patvirtinti (patikslinti) kitokiais duomenimis (rašytiniais, natūriniais ir t.t.).
   2. Darant audito išvadas ar reikšmingus apibendrinimus visada galima remtis žodiniais duomenimis.
   3. Darant audito išvadas ar reikšmingus apibendrinimus jokiu būdu negalima remtis žodiniais duomenimis.
7. Kokie bendrieji ekonominiai veiksniai gali įtakoti audituojamą įmonę, įstaigą ar organizaciją?
   1. Audituojamą įmonę, įstaigą ar organizaciją gali biudžeto sandara, asignavimų gavimo, panaudojimo pokyčiai, infliacija, valiutos devalvavimas.
   2. Audituojamą įmonę, įstaigą ar organizaciją gali įtakoti tokie bendrieji ekonominiai veiksniai – bendras ekonominis veiklos lygis, finansavimo galimybė, biudžeto sandara, asignavimų gavimo, panaudojimo pokyčiai, infliacija, valiutos devalvavimas, valstybės politika.
   3. Audituojamą įmonę, įstaigą ar organizaciją gali įtakoti tik valstybės politika (monetarinė, fiskalinė ir t.t.).
8. Ką nustatome (galime nustatyti) įvertinę padalinių nuostatus, pareiginių nuostatus, instrukcijas, taisykles, tvarkas?
   1. Įvertinę padalinių nuostatus, pareiginių nuostatus, instrukcijas, taisykles, tvarkas nustatome (galime nustatyti) ar šie dokumentai tinkamai ir pakankamai reglamentuoja veiklą ir vadovavimą, ar juose numatyta tinkama veiksmų sankcionavimo, limitų nustatymo ir įgalinimų atlikti veiksmus tvarka.
   2. Įvertinę padalinių nuostatus, pareiginių nuostatus, instrukcijas, taisykles, tvarkas nustatome (galime nustatyti) ar šie dokumentai reglamentuoja veiklą.
   3. Įvertinę padalinių nuostatus, pareiginių nuostatus, instrukcijas, taisykles, tvarkas nustatome (galime nustatyti) ar juose numatyta tinkama veiksmų sankcionavimo, limitų nustatymo ir įgalinimų atlikti veiksmus tvarka.
9. Iš kokių apibendrintų dalių formuosime veiklos ir valdymo audito ataskaitos išvadų dalį.
   1. Veiklos ir valdymo audito ataskaitos išvados bus sudarytos iš tokių dalių, kuriose pateiksime atsakymus į klausimus – ar tikslai ir uždaviniai tinkamai apibrėžti, ar pasiekti planuoti rezultatai.
   2. Veiklos ir valdymo audito ataskaitos išvados bus sudarytos iš keturių dalių, kuriose pateisime atsakymus į klausimus – ar tikslai ir uždaviniai tinkamai apibrėžti, ar suteikti įgaliojimai veiksmų ir procedūrų atlikimui ar vykdoma jų priežiūra, ar atliekama veiklos palyginamoji analizė, ar pasiekti planuoti rezultatai.
   3. Veiklos ir valdymo audito ataskaitos išvados bus sudarytos iš tokių dalių, kuriose pateiksime atsakymus į klausimus – ar atliekama veiklos procedūrų palyginamoji analizė, ar ji atliekama periodiškai, ar pasiekti planuoti rezultatai.
10. Kas įmonėje ar įstaigoje atsakingas už tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą?
    1. Įmonėje ar įstaigoje už tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą atsakinga šios įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnyba.
    2. Įmonėje ar įstaigoje už tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą atsakingi šios įmonės darbuotojai.
    3. Įmonėje ar įstaigoje už tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą atsakingas šios įmonės ar įstaigos vadovas.
11. Kokio pobūdžio nuostoliai gali įtakoti turto dalinį ar visišką praradimą?
    1. Vidaus auditorius atlikdamas auditą turi peržiūrėti priemones , naudojamas apsaugoti turtą nuo įvairaus pobūdžio nuostolių – vagysčių, gaisro, neteisingos ar neteisėtos veiklos ar rizikos netekti dalies turto, stichinių nelaimių.
    2. Vidaus auditorius atlikdamas auditą turi peržiūrėti priemones , naudojamas apsaugoti turtą nuo įvairaus pobūdžio nuostolių – gaisro, stichinių nelaimių.
    3. Vidaus auditorius atlikdamas auditą turi peržiūrėti priemones , naudojamas apsaugoti turtą nuo įvairaus pobūdžio nuostolių – neteisingos ar neteisėtos veiklos ar rizikos netekti dalies turto.
12. Kaip laiko požiūriu klasifikuojamos vidaus kontrolės formos?
    1. Vidaus kontrolės formos laiko požiūriu neklasifikuojamos.
    2. Vidaus kontrolės formos dažniausiai klasifikuojamos laiko požiūriu į išankstinę arba prevencinę, operatyvinę, paskesniąją arba retrospektyviąją ir į perspektyvinę ar direktyvinę.
    3. Vidaus kontrolės formos dažniausiai klasifikuojamos laiko požiūriu į išankstinę ir operatyvinę.
13. Kada vidinės kontrolės sistemą vertinsime kaip pakankamą?
    1. Vidinė kontrolė gali būti vertinama kaip pakankama, jei vadovybė suplanavo ir suorganizavo darbą taip, kad tai garantuoja, jog įmonės tikslai buvo įgyvendinti maksimaliai galimomis išlaidomis.
    2. Vidinė kontrolė gali būti vertinama kaip pakankama, jei vadovybė suplanavo ir suorganizavo darbą taip, kad tai garantuoja, jog įmonės vadovybė gaus visą reikalingą veiklai ir valdymui informaciją.
    3. Vidinė kontrolė gali būti vertinama kaip pakankama, jei vadovybė suplanavo ir suorganizavo darbą taip, kad tai garantuoja, jog įmonės tikslai ir uždaviniai buv įgyvendinti veiksmingai ir ekonomiškai naudingai, o vadovybė gaus visą reikalingą veiklai ir valdymui informaciją.
14. Pagal kokius kriterijus vertinama vidaus kontrolės sistema?
    1. Vidaus kontrolės sistema vertinama pagal keturis pagrindinius kriterijus apibūdinančius kontrolės aplinką, apskaitos sistemą, kontrolės procedūras ir turto apsaugą.
    2. Vidaus kontrolės sistema vertinama pagal du pagrindinius kriterijus apibūdinančius kontrolės aplinką ir kontrolės procedūras.
    3. Vidaus kontrolės sistema vertinama pagal du pagrindinius kriterijus apibūdinančius apskaitos sistemą ir turto apsaugą.
15. Kaip gali būti vertinama vidaus kontrolė?
    1. Vidaus kontrolė gali būti vertinama kaip visapusiška, gera, pakankama ir patenkinama.
    2. kontrolė gali būti vertinama kaip gera, pakankama, patenkinama ir nepatenkinama.
    3. Vidaus kontrolė gali būti vertinama kaip patenkinama ir nepatenkinama.
16. Kaip gali būti apibrėžta (apibūdinta) veiklos rizika?
    1. Veiklos rizika tai netikrumas dėl pelningumo laipsnio, kai bet koks įvykis ar veiksmas gali lemti galimus įmonės nuostolius ateityje.
    2. Veiklos rizika tai netikrumas kad įmonė ar įstaiga įgyvendins visus veiklos tikslus.
    3. Veiklos rizika tai netikrumas kad įmonė įgyvendins visus veiklos tikslus maksimaliai mažiausiai galimomis išlaidomis.
17. Koks ryšis tarp vidinės kontrolės sistemos ir veiklos rizikos?
    1. Veiklos rizikos laipsnis nesusijęs su vidinės kontrolės sistema.
    2. Veiklos rizikos laipsnis tiesiogiai susijęs su vidinės kontrolės sistema. Kuo geresnė vidinės kontrolės sistema, tuo didesnis veiklos rizikos laipsnis bei materialinių ar moralinių nuostolių susidarymo galimybė.
    3. Veiklos rizikos laipsnis tiesiogiai susijęs su vidinės kontrolės sistema. Kuo geresnė vidinės kontrolės sistema, tuo mažesnis veiklos rizikos laipsnis bei materialinių ar moralinių nuostolių susidarymo galimybė.
18. Kaip gali būti kontroliuojama veiklos rizika?
    1. Veiklos rizika gali būti kontroliuojama per planavimą ir įmonės ar įstaigos politiką.
    2. Veiklos rizika gali būti kontroliuojama per planavimą, įmonės ar įstaigos politiką, rizikos parametrus, atsiskaitymą ir atitikimo kontroliavimą.
    3. Veiklos rizika gali būti kontroliuojama per atsiskaitymą ir buhalterinės apskaitos vedimą.

IX. PROJEKTŲ (PROGRAMŲ) AUDITAS

Į viršų

1. Kokie projektų (programų) audito tikslai?
   1. Atlikdami projektų (programų) auditą įvertinsime ar santykis tarp pasiekto rezultato ir išlaidų yra didžiausias.
   2. Atlikdami projektų (programų) auditą įvertinsime organizacijos tikslus, nustatysime ar jie teisingai sudaryti ar tinkamai ir tiksliai suformuotos užduotys.
   3. Atlikdami projektų (programų) auditą įvertinsime organizacijos tikslus, nustatysime ar jie teisingai sudaryti ar tinkamai ir tiksliai suformuotos užduotys, ar jos atitinka įmonės ar įstaigos politiką, ar įgyvendinant užduotis efektyviai ir tinkamai naudojami resursai, o taip pat ar buvo sudaryti alternatyvūs veiklos variantai.
2. Ar projekto (programos) įdiegimui turi būti paskirtas atsakingas asmuo?
   1. Projekto (programos) įdiegimui nebūtina paskirti atsakingą asmenį.
   2. Projekto (programos) įdiegimui turi būti paskirtas atsakingas asmuo.
   3. Jei projekto (programos) sąmata viršija 10 % įmonės ar įstaigos paprastųjų išlaidų, jos įdiegimui turi būti paskirtas atsakingas asmuo.
3. Kokius etapus turėtų apimti projekto (programos) biudžetas?
   1. Projekto (programos) biudžetas turėtų apimti tokius etapus – valdymo (institucinės) išlaidos, vyksmo išlaidos ir kitos išlaidos.
   2. Projekto (programos) biudžetas turėtų apimti tokius etapus – valdymo (institucinės) išlaidos ir vyksmo išlaidos.
   3. Projekto (programos) biudžetas turėtų apimti tokius etapus – valdymo (institucinės) išlaidos, darbo užmokesčio išlaidos, vyksmo išlaidos ir kitos išlaidos.
4. Ką būtina nustatyti audituojant ar taupiai ir veiksmingai naudojami ištekliai?
   1. Audituojant ar taupiai ir veiksmingai naudojami ištekliai, reikia nustatyti visiškai panaudotas galimybes, našų darbą ir pasiteisinusias išlaidas.
   2. Audituojant ar taupiai ir veiksmingai naudojami ištekliai, reikia nustatyti darbuotojų skaičiaus poreikį (per didelį ar per mažą darbuotojų skaičių).
   3. Audituojant ar taupiai ir veiksmingai naudojami ištekliai, reikia nustatyti nevisiškai panaudotas galimybes, nenašų darbą, nepasiteisinusias išlaidas, per didelį ar per mažą darbuotojų skaičių.
5. Su kuo susijęs projekto (programos) galutinio produkto savikainos kalkuliacijos pokytis?
   1. Projekto (programos) galutinio produkto savikainos kalkuliacijos negali keistis.
   2. Projekto (programos) galutinio produkto savikainos kalkuliacijos pokytis gali būti susijęs su technologiniais, ekonominiais, finansiniais pokyčiais.
   3. Projekto (programos) galutinio produkto savikainos kalkuliacijos pokytis gali būti susijęs tik su finansiniais pokyčiais.
6. Koks projektų (programų) post audito tikslas?
   1. Projektų (programų) post auditas padeda užtikrinti projektų (programų) realumą ir signalizuoja apie projektų tikslingumo būtinumą.
   2. Projektų (programų) post auditas padeda užtikrinti projektų (programų) įgyvendinimą.
   3. Projektų (programų) post auditas padeda užtikrinti kad projektas (programa) vis dar tikslinga ir užtikrina nemažėjančias pajamas.

X. DUOMENŲ GAVIMO BŪDAI

Į viršų

1. Kokiais būdais yra gaunami duomenys?
   1. naudojant testus;
   2. atliekant audito procedūras;
   3. visi atsakymai teisingi.
2. Kokie yra testų tipai?
   1. skaičiavimo testai;
   2. rašytiniai testai;
   3. kontrolės testai ir finansinės informacijos tikrinimo testai.
3. Kas yra tikrinama pasitikėjimo testais?
   1. tikrinama kontrolės sistema;
   2. tikrinami matematiniai skaičiavimai;
   3. tikrinamos konkrečios ūkinės operacijos.
4. Kokie yra finansinės informacijos tikrinimo testų tipai?
   1. ūkinių operacijų;
   2. sąskaitų likučių;
   3. analitiniai testai;
   4. visi atsakymai teisingi.
5. Ūkinių operacijų testai susiję su:
   1. ūkinių operacijų tikrinimu;
   2. grynų pinigų perskaičiavimu;
   3. atsargų sandėlyje patikrinimu.
6. Kada naudojami analitiniai testai?
   1. audito planavimo procese, kad auditorius galėtų nustatyti galimas rizikos sritis ir baigiant auditą, kad auditorius galėtų parašyti objektyvią ataskaitą;
   2. audito darbo eigoje, kad auditorius galėtų įsitikinti, jog buhalteris sąžiningai dirba;
   3. analitiniai testai nėra naudojami.
7. Kas nustato audito procedūras?
   1. įmonės vadovas;
   2. įmonės buhalteris;
   3. auditorius.
8. Koks teiginys nepriskiriamas audito praktikoje naudojamų procedūrų klasifikavimui:
   1. apklausa;
   2. atranka;
   3. stebėjimas;
   4. duomenų perkėlimas į apskaitos registrus.
9. Kokiais aspektais yra tikrinami dokumentai?
   1. apžiūrima ir įvertinama dokumentų forma;
   2. tikrinamas dokumentų išrašymo būdas;
   3. tikrinama dokumentų juridinė galia;
   4. visi atsakymai teisingi.
10. Apklausos būdu gauta informacija yra reikšmingesnė, kai gaunama:
    1. raštu;
    2. žodžiu.
11. Atliekant patvirtinimo procedūrą informacija yra gaunama iš:
    1. įmonės buhalterio;
    2. įmonės sandėlininko;
    3. informaciją suteikia trečiosios šalys.
12. Kas tai yra skaičiavimų ir perskaičiavimų procedūros?
    1. aritmetinės sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmai;
    2. išrašytų įmonėje sąskaitų kiekio skaičiavimas.
13. Kaip suprasti atrankos procedūrą?
    1. atranka - tai tokia procedūra, kai auditorius atrenka ir tiria tik tam tikrą skaičių ar tam tikrą kiekį informacijos, kuri sudaro tik dalį visumos;
    2. atranka - tai tokia procedūra, kai įmonės vadovas atrenka kokius žmones auditorius turi apklausti.
14. Nustatykite kuri iš situacijų yra stebėjimo procedūra:
    1. įmonės darbuotojas, atsakingas už tvarką stebi ar laiku darbuotojai ateina į darbą;
    2. buhalteris stebi kaip operatorius įveda duomenis į kompiuterinę programą;
    3. auditorius stebi kaip atliekama metinė atsargų inventorizacija sandėlyje.
15. Kurie dokumentai yra audito darbo dokumentai?
    1. planavimo dokumentai ir audito programos;
    2. įmonės vardu gautos sąskaitos-faktūros ir važtaraščiai;
    3. protokolų registracijos knyga.
16. Audito darbo dokumentuose turi būti:
    1. dokumento užpildymo data;
    2. darbuotojo, kuris pildė dokumentą parašas;
    3. nurodyti duomenų šaltiniai;
    4. visi atsakymai teisingi.
17. Kaip turi būti saugojami audito darbo dokumentai?
    1. popieriniuose dokumentuose;
    2. diskuose ir disketėse;
    3. filmo juostuose;
    4. visi atsakymai teisingi.
18. Kas atlieka audito įrodymų įvertinimą:
    1. auditorius;
    2. buhalteris;
    3. akcininkai.
19. Nustatyti kas turi parengti audito ataskaitas:
    1. parengia įmonės buhalteris ir pateikia auditoriui, kad šis įvertintų;
    2. parengia auditorius;
    3. parengia kiekvienas įmonės padalinys ir pateikia buhalteriui.
20. Kokios turi būti audito ataskaitos?
    1. objektyvios, aiškios, glaustos ir parengtos laiku;
    2. būtinai turi būti pateiktas audito darbo planas ir išdėstytos visos programos;
    3. privalo būti pateikti visi buhalteriniai skaičiavimai, kurie yra būtini finansinės atskaitomybės parengimui.

XI. VIDAUS AUDITO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR ĮFORMINIMAS

Į viršų

1. Kuo remiantis galima įrodyti, kad vidaus audito veikla atitinka standartus?
   1. vidaus audito planais ir programomis;
   2. vidaus audito ataskaitomis;
   3. vidaus audito darbo dokumentais;
   4. vidaus audito vadovėliu.
2. Pagrindiniai organizacijos veiklos vertinimo kriterijai yra išdėstyti:
   1. organizacijos planuose;
   2. vadovybės nutarimuose ir pavedimuose;
   3. bendruose ir organizacijos vidaus norminiuose dokumentuose;
   4. sutarčių sąlygose;
   5. kriterijai išdėstyti nurodytuose a, b, c, d punktuose.
3. Patikima ir pakankamai pagrįsta informacija yra ta:
   1. kuria remiantis galima padaryti objektyvias išvadas apie tam tikrą veiklos sritį;
   2. kuri padeda organizacijai pasiekti užsibrėžtus tikslus, priimti vertingus sprendimus;
   3. kuri paremta faktais, įtikinanti, turinti įrodomąją galią;
   4. kuri yra svarbi ir atitinka audito tikslus.
4. Nurodykite su kokia rizika susijusios lentelėje nurodytos klaidų rūšys.

   Klaidos	Buvimo rizika	Neaptikimo rizika	Kontrolės rizika
   Galinčios pasitaikyti įmonės buhalterinėje apskaitoje
   Neaptiktos įmonės vidinės kontrolės
   Neaptiktos vidaus auditoriaus

5. Audito procedūrų pasirinkimas priklauso nuo:
   1. audito tikslų;
   2. audito apimties;
   3. audito sudėtingumo.
6. Ar teisingas teiginys, kad visiems audito atvejams taikomos vienodos procedūros?
   1. taip;
   2. ne.
7. Kurios iš nurodytų procedūrų yra vidinės kontrolės tikrinimas?
   1. tikrinimas, ar mokėjimo dokumentai yra pasirašyti asmenų, turinčių parašo teisę;
   2. sąskaitų numeravimo sekos patikrinimas;
   3. sutarčių sąlygų nagrinėjimas;
   4. darbuotojų veiksmų proceso metu stebėjimas ir vertinimas.
8. Vidaus audito darbo dokumentų skaičius, jų struktūra ir turinys priklauso nuo:
   1. vidaus audito apimties ir pobūdžio;
   2. vidaus auditorių kvalifikacijos;
   3. vidaus audito trukmės.
9. Vidaus audito darbo dokumentai naudojami:
   1. vidaus audito planui sudaryti;
   2. vidaus audito išvadoms pagrįsti;
   3. vidaus audito tarnybos darbui vertinti;
   4. įrodyti, kad auditas buvo atliktas kokybiškai;
   5. darbo dokumentai naudojami a, b, c, d punktuose nurodytiems tikslams.
10. Konstruktyvi vidaus audito ataskaita bus ta:
    1. kurioje bešališkai pateikti neiškraipyti faktai;
    2. kurioje suprantamai ir logiškai išdėstyti esminiai dalykai;
    3. kurios rekomendacijų įgyvendinimas pagerintų organizacijos veiklą;
    4. kuri parengta be delsimo, pateikta aktuali informacija.
11. Ar teisingas teiginys, kad vidaus auditoriaus parengtus dokumentus turi peržiūrėti Vidaus audito tarnybos vadovas, ar kitas jo paskirtas asmuo?
    1. taip;
    2. ne.
12. Vidaus auditoriaus sudarytiems darbo dokumentams privaloma:
    1. antraštė;
    2. darbo dokumentą sudariusio auditoriaus parašas;
    3. dokumento sudarymo data;
    4. indeksas ir atitinkamas numeris;
    5. duomenų šaltiniai;
    6. rekvizitai išdėstyti a, b, c, d, e punktuose.
13. Kiek laiko turi būti saugomos vidaus audito ataskaitos?
    1. 5 metus;
    2. 10 metų;
    3. nuolat.

XII. FINANSINĖS VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS

Į viršų

1. Finansų teisė - tai teisės šaka, kuri reguliuoja:
   1. visuomeninius santykius, atsirandančius formuojant ir naudojant valstybės piniginius fondus;
   2. visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant visuomeninius (valstybinius) ir privačius (asmeninius) piniginius išteklius;
   3. visuomeninius santykius, atsirandančius kaupiant ir naudojant valstybės piniginius fondus bei nustatant finansinių paslaugų teikimo pagrindines nuostatas.
2. Valstybiniame sektoriuje vidaus audito tarnyba yra steigiama:
   1. visose valstybės (savivaldybės) institucijose, įmonėse ir organizacijose;
   2. ministerijose ir apskričių administracijose, taip pat kitose valstybės įmonėse ir įstaigose, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 300 darbuotojų;
   3. visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir pavaldumo.
3. Lietuvos Respublikos biudžetas yra sudaromas ir tvirtinamas atitinkamai:
   1. 3 ir 1 metams;
   2. 3 ir 1 kalendoriniams metams;
   3. 1,5 ir 1 metams.
4. Kasos aparatai privalo būti įrengti ir naudojami:
   1. visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
   2. įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kur gyventojai atsiskaito grynaisiais pinigais (banko kortelėmis);
   3. įmonės, įstaigos, organizacijos pasirinkimu.
5. Teisę nustatyti mokesčius Lietuvos Respublikoje turi:
   1. tik Seimas;
   2. Seimas ir Vyriausybė;
   3. Seimas ir savivaldybių tarybos.
6. Mokestinius ginčus nagrinėja:
   1. vietos mokesčių inspekcija, Centrinė mokesčių inspekcija, Mokestinių ginčų komisija ir teismas;
   2. Mokestinių ginčų komisija;
   3. Centrinė mokesčių inspekcija, Mokestinių ginčų komisija ir teismas.
7. Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių sistemą sudaro:
   1. 18 mokesčių;
   2. 20 mokesčių;
   3. 5 mokesčiai.
8. Valstybės biudžeto vykdymą kontroliuoja:
   1. Valstybės kontrolė;
   2. Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai;
   3. Valstybės kontrolė, valstybinė mokesčių inspekcija ir savivaldybių kontrolieriai.
9. Vidaus audito tarnyba yra pavaldi:
   1. įmonės (įstaigos) vadovui;
   2. Valstybės kontrolei (kontrolieriui);
   3. yra nepriklausoma.
10. Finansų teisė tai:
    1. savarankiška teisės šaka;
    2. administracinės teisės sudedamoji dalis;
    3. kompleksiška teisės šaka.
11. Juridinių asmenų pelno mokesčio nemoka:
    1. Lietuvos bankas;
    2. Lietuvos bankas, Indėlių draudimo fondas, biudžetinės įstaigos;
    3. biudžetinės įstaigos, religinės bendruomenės, visuomeninės organizacijos.
12. Mokesčius Lietuvos Respublikoje administruoja:
    1. mokesčių policija;
    2. valstybinė mokesčių inspekcija;
    3. valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė ir Aplinkos ministerija.

XIII. MATEMATINIŲ METODŲ TAIKYMAS. AUDITO ATRANKA

Į viršų

1. Audito atranka – tai?
   1. vienetų iš norimos patikrinti visumos testavimas 100%;
   2. vienetų iš norimos patikrinti visumos testavimas mažiau nei 100%;
   3. vienetų iš norimos patikrinti visumos testavimas.
2. Audito atrankos tikslas?
   1. patikrinti testuojamą visumą;
   2. suformuluoti išvadą apie visumą, iš kurios atlikta atranka.
3. Kas yra reprezentatyvūs pavyzdžiai?
   1. bet kokie pavyzdžiai, atrinkti iš norimos patikrinti visumos;
   2. pavydžiai, turintys visų visumos objektų ypatumus;
   3. pavydžiai, turintys konkrečius ypatumus.
4. Veiksmai, įtakojantys atrankos dydį?
   1. toleruotina klaida ir kontrolės rizika;
   2. tikėtina klaida ir atrankos rizika;
   3. reikšmingumas ir klaidų buvimo rizika.
5. Kaip skaičiuojama atrankos rizika?
   1. Atrankos rizika = Audito rizika : (Buvimo rizika x Kontrolės rizika);
   2. Atrankos rizika = Audito rizika : (Buvimo rizika x Kontrolės rizika x Nesusijusi su atranka rizika).
6. Atrankos etapai?
   1. 1. parenkamas atrankos metodas, visuma suskirstoma į subvisumas
      2. atliekami testai
      3. suformuojama atranka
      4. įvertinami atrinkti duomenys
   2. 1. atliekami testai
      2. įvertinami atrinkti duomenys
      3. suformuojama atranka
      4. parenkamas atrankos metodas, visuma suskirstoma į subvisumas
   3. 1. suformuojama atranka
      2. parenkamas atrankos metodas, visuma suskirstoma į subvisumas
      3. atliekami testai
      4. įvertinami atrinkti duomenys
7. Atrankos dydis lygus?
   1. Atrankos dydis = R faktorius/Paklaida
   2. Atrankos dydis = Paklaida/R faktorius
8. Klaidų ekstrapoliacija – tai?
   1. rastų klaidų perkėlimas į visą testuotą visumą
   2. konkrečių klaidų suskaičiavimas
   3. atrankoje rastų klaidų įvertinimas
9. Klaidų ekstrapoliacijos metodai?
   1. procentinis klaidų nustatymo metodas
   2. koeficientų metodas
   3. atrankoje rastų klaidų įvertinimas
   4. skirtumų metodas

XIV-XV. VALDYMO VERTINIMAS, VALDYMO TEORIJA

Į viršų

(Klausimai parengti pagal LR Finansų ministro ir LR Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr.112/50 "Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo")

1. Kokie yra strateginio planavimo etapai institucijoje?
   1. Atsakingos komisijos sudarymas
      Komisijos reglamento patvirtinimas ir darbo laiko bei vietos nustatymas
      Aplinkos veiksnių analizė
      Tikslų patikslinimas ir strateginio plano sudarymas
   2. Steigėjo reikalavimų analizė
      Rinkos (paklausos -pasiūlos) tyrimai
      Misijos ir strateginių tikslų nustatymas
      Strateginio veiklos plano parengimas
   3. Aplinkos (išores ir vidaus veiksnių) analizė
      Misijos formulavimas
      Strateginių tikslų nustatymas
      Strateginio veiklos plano parengimas
2. Kokie yra institucijos programu rengimo etapai?
   1. Aplinkos veiksnių analizė
      Misijos ir strateginių tikslų nustatymas
      vertinimo kriterijų parinkimas
      priemonių numatymas
   2. tikslų nustatymas
      uždavinių nustatymas
      priemonių numatymas
      vertinimo kriterijų parinkimas
   3. vertinimo kriterijų parinkimas
      tikslų nustatymas
      uždavinių nustatymas
      vykdytojų numatymas
3. Kas yra strategija?
   1. ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo procesas, per kurį institucija prognozuoja bei numato kryptis bei būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams/prioritetams pasiekti.
   2. trumpai aprašyta institucijos paskirtis, isipareigojimai, pavedimai ir visuomenes poreikiai institucijos atžvilgiu.
   3. strateginio planavimo rezultatas, apimantis institucijos tikslų suformulavimą ir jų įgyvendinimą.
   4. siektinas institucijos ilgalaikis veiklos rezultatas, susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
   5. siektini rezultatai po penkerių ar daugiau metų
4. Kokiais principais grindžiama integrali planavimo ir biudžeto formavimo sistema
   1. teisės aktų reikalavimų viršenybė
      skaidrumas
      padidinta atsakomybė
      rezultatai
      viešumas
      atsiskaitymas už rezultatus
   2. prioritetai;
      skaidrumas;
      padidinta atsakomybė;
      rezultatai;
      subalansuotas iš viršaus į apačią ir iš apačios i viršų planavimas;
      nuolatinis tobulinimas.
   3. nuolatinis tobulinimas
      galimybė planuoti resursus
      viešumas
      subalansuotas iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų planavimas;
      atsiskaitymas už rezultatus
      strateginis planavimas
5. Kokie yra strateginio planavimo ir įgyvendinimo etapai?
   1. Strateginis planavimas
      Biudžeto paraiškų formavimas
      Finansinės atskaitomybės pateikimas
      Ataskaita Vyriausybei (ministerijai)
      Ataskaitos svarstymo rezultatai
   2. Planavimas
      Institucijos programu rengimas
      Biudžeto paraišku formavimas
      Monitoringas ir atsiskaitymas už rezultatus
      Programu rezultatu vertinimas
   3. Institucijos metinio plano sudarymas
      Plano tvirtinimas pagal pavaldumą
      Išteklių planui vykdyti gavimas
      Plano vykdymo organizavimas
      Atsiskaitymas už plano vykdymą ir išteklių panaudojimą
6. Vidaus veiksnių analizė naudojama institucijos veiklos pranašumams ir trūkumams nustatyti. Kokios yra analizuojamos sritys, turinčios svarbiausias įtakas veiklai:
   1. valstybes tarnautoju kvalifikacija;
      valdymas, teisine baze;
      institucijos struktura;
      planavimo sistema;
      vidaus kontrole (vidaus audito sistema);
      apskaitos tinkamumas;
      ryšiu sistema;
      finansiniai ištekliai.
   2. vadovaujančių darbuotojų kvalifikacija;
      valdymas, teisine baze;
      institucijos svarba Vyriausybės programoje;
      užduočių planavimo ir vykdymo tikrinimo sistema;
      vidaus kontrole (vidaus audito sistema);
      apskaitos rodiklių panaudojimas valdymui;
      ryšiu sistema;
      finansiniai ištekliai.
   3. valstybes tarnautoju kvalifikacija;
      valdymas, teisine baze;
      institucijos struktura;
      veiklos tikrinimo ataskaitos;
      padalinių nuostatai ir funkcijos;
      apskaitos tinkamumas;
      ryšiu sistema;
      etatų sąrašai ir atlyginimai.
7. Strateginis tikslas – konkretus rezultatas, kuri norima pasiekti; tikslas turi derintis su misija. Kokie strateginio tikslo formuluotės reikalavimai?
   1. tikslas turi buti susijes su institucijos nuostatais;
      tikslas turi buti realus, t.y igyvendinamas;
      tikslas turi buti pritaikytas prie tarnautojų galimybiu;
      tikslas turi derintis su institucijos misija
   2. tikslas turi buti susijes su rezultatu;
      tikslas turi buti ilgalaikis;
      tikslas turi buti pritaikytas prie galimybiu;
      tikslas turi derintis su veiklos analize
   3. tikslas turi buti susijes su rezultatu;
      tikslas turi buti realus, t.y igyvendinamas;
      tikslas turi buti pritaikytas prie galimybiu;
      tikslas turi derintis su institucijos misija
8. Kokie yra pagrindiniai tikslu formulavimo principai?
   1. tinkamumas (skatinantis vykdyti jos misiją);
      apibrežtumas (nustatytas tam tikram laikotarpiui);
      pasiekiamumas (tikslai turi buti pasiekiami; atsižvelgta į išorinius ir vidaus veiksnius);
      motyvavimas (suprantami, skatinantys veikti);
      suprantamumas (suformuluoti paprastai ir aiškiai);
      įsipareigojimas (tikslas turi sąlygoti isipareigojimu atsiradimą);
      suderinamumas ( institucijos ir jos padaliniu tikslai turi buti glaudžiai susije).
   2. įstatymo viršenybė (įstatymus privalo vykdyti visi);
      motyvavimas (suprantami, skatinantys veikti);
      suprantamumas (suformuluoti paprastai ir aiškiai);
      isipareigojimas (tikslas turi sąlygoti isipareigojimu atsiradimą);
      suderinamumas (institucijos ir jos padaliniu tikslai turi buti glaudžiai susije);
      vienvaldiškumo principas (vadovas atsako už institucijos veiklą);
      veiklos kontrolė ( veikla turi būti kontroliuojama)
   3. tinkamumas (skatinantis vykdyti jos misiją);
      apibrežtumas (nustatytas tam tikram laikotarpiui);
      pasiekiamumas (tikslai turi buti pasiekiami; atsižvelgta į išorinius ir vidaus veiksnius);
      įstatymo viršenybė (įstatymus privalo vykdyti visi)
      vienvaldiškumo principas (vadovas atsako už institucijos veiklą)
      planavimas iš apačios į viršų (darbuotojų pasiūlymų apibendrinimas)
      atsiskaitymas už atliktus darbus (už veiklą turi būti atsiskaitoma)
9. Kokie yra Tikslų tipai?
   1. ilgalaikiai tikslai
      vidutines trukmes tikslai
      trumpalaikiai tikslai
   2. strateginiai
      taktiniai
      operatyviniai
   3. vartotojo patenkinimo
      pelningumo
      aplinkosaugos
      socialiniai
10. Kas nurodoma Strateginiame veiklos plane?
    1. misija,
       strateginiai tikslai,
       vykdomos programos,
       finansiniai ir intelektiniai resursai, numatyti kiekvienai programai.
    2. vidutinės trukmės tikslai
       uždaviniai
       priemonės
       vykdytojai
    3. misija
       strateginiai tikslai
       vykdomos programos
       priemonės ir vertinimo kriterijai
11. Strateginis veiklos planas yra pagrindinė oficialiai įteisinta bendravimo tarp institucijos ir Vyriausybės forma, kuri:
    1. parodo Vyriausybei, kaip BĮ-VĮ igyvendina savo strateginius tikslus;
    2. informuoja valstybes tarnautojus apie institucijos vykdomas programas;
    3. BĮ-VĮ turi nuspresti, kokias programas išskirti kaip prioritetines, kokiais terminais jas igyvendinti, kokie igyvendinimui reikalingi asignavimai iš valstybes biudžeto.
12. Kaip dažnai Strateginis veiklos planas turi būti peržiūrėtas ir modifikuojamas?
    1. planas turi buti peržiūrėtas ir modifikuojamas kiekvienais metais:
       siekiant pakoreguoti misija bei strateginius tikslus;
       peržiūreti rezultatus;
       iš naujo ivertinti aplinka.
    2. planas turi buti peržiūrėtas ir modifikuojamas kas pusmetį arba kuomet pasikeičia institucijos struktūra:
       siekiant pakoreguoti strateginius tikslus;
       peržiureti einamųjų metų planus;
       iš naujo ivertinti valstybės tarnautojų funkcijas ir kvalifikaciją.
    3. planas turi buti peržiūrėtas ir modifikuojamas keičiantis institucijos vadovams:
       siekiant pakoreguoti misija bei strateginius tikslus;
       peržiūreti rezultatus;
       iš naujo įvertinti ilgalaikius tikslus.
13. Kas yra institucijos programa?
    1. Programa – dokumentas, kuriame yra nustatyti tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir priemones programai igyvendinti bei laukiamas jos poveikis visuomenei.
    2. Programa – dokumentas, kuriame yra vieneriems metams nustatyti uždaviniai ir priemonės programai igyvendinti bei išvardinti atsakingi vykdytojai
    3. Programa – dokumentas, kuriame yra nustatyti ilgalaikiai tikslai, uždaviniai, vertinančios institucijos ir valstybės finansuojamos priemonės programai igyvendinti bei laukiamas jos poveikis visuomenei.
14. Kas sudaro institucijos programą?
    1. Programą sudaro:
       tikslai,
       uždaviniai,
       būtiniausios priemones,
       vertinimo būdai.
    2. Programą sudaro:
       per biudžetinius metus pasiekiami tikslai,
       uždaviniai,
       visos priemonės,
       vertinimo kriterijai.
    3. Programą sudaro:
       tikslai,
       uždaviniai,
       priemones,
       vertinimo kriterijai.
15. Programos tikslas turi nusakyti platu, neapskaiciuojama rezultata, kuri norima pasiekti per neapibrežta laikotarpi, ir priežasti, del kurios yra siekiama šiu rezultatu. Kokie kriterijai vartojami nustatant programos tikslą?
    1. nusako bendro pobūdžio rezultatą
       yra neapibrėžtas laiko atžvilgiu;
       atitinka vykdomą politiką ir veiklą;
       yra susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
    2. nusako konkretų rezultatą
       yra apibrėžtas laiko atžvilgiu;
       atitinka vykdomą politiką ir veiklą;
       yra susijęs su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis.
    3. nusako bendro pobūdžio rezultatą
       yra apibrėžtas laiko atžvilgiu;
       atitinka visuomenės poreikius;
       yra susijęs su atitinkamais Vyriausybės nutarimais.
16. Uždavinys yra užduotas ar užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai. Kiekvienas programos tikslas turi tureti bent vieną uždavinį. Jei uždaviniu yra daugiau, jie pateikiami prioriteto tvarka. Pagal kokius kriterijus vertinami programos uždaviniai?
    1. Programos uždavinys atitinka šiuos kriterijus:
       nurodo rezultatus, kurie turi būti pasiekti,
       yra apskaičiuojamas ir išmatuojamas,
       yra rezultatyvus per biudžetinius metus,
       nusako atsakomybę už planuojamus rezultatus,
       yra realiai pasiekiamas su turimomis lėšomis.
    2. Programos uždavinys atitinka šiuos kriterijus:
       nurodo viena pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas,
       yra apskaičiuojamas ir išmatuojamas,
       yra rezultatyvus per biudžetinius metus,
       nusako planuojamu rezultatu vertinimo kriterijus,
       yra realiai pasiekiamas su turimomis lėšomis.
    3. Programos uždavinys atitinka šiuos kriterijus:
       nurodo viena pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas,
       yra apskaičiuojamas, bet nėra matuojamas,
       yra rezultatyvus per biudžetinius metus,
       nusako priemonių vertinimo kriterijus,
       yra realiai pasiekiamas su turimomis lėšomis prie esamos kvalifikacijos.
17. Uždaviniu vertinimo kriterijai yra pagrindiniai programu elementai. Pagal nustatytus vertinimo kriterijus yra vertinami visos programos įgyvendinimo rezultatai.
    1. Vertinimo kriterijai turi:
       užtikrinti atsiskaitomuma,
       būti palyginami ir
       padeti valdyti bei kontroliuoti.
    2. Vertinimo kriterijai turi
       užtikrinti vertinimą,
       būti suprantami darbuotojams ir
       padeti valdyti bei kontroliuoti
    3. Vertinimo kriterijai turi
       užtikrinti atsiskaitomumą apie sunaudotus išteklius,
       būti išmatuojami ir
       padėti planuoti darbus
18. Sudarant programas dalyvauja ne tik biudžeto ir finansu tarnybu valstybes tarnautojai, bet ir institucijos vadovai bei programas vykdantys valstybes tarnautojai. Kokie yra programų rengimo etapai?
    1. Programos vadovo paskyrimas.
       Uždavinių nustatymas.
       Atsakingų už priemonių vykdymą nustatymas.
       Vertinimo kriterijų nustatymas
    2. Tikslų nustatymas.
       Uždavinių nustatymas.
       Priemonių nustatymas.
       Vertinimo kriterijų nustatymas
    3. Per metus pasiekiamų tikslų nustatymas.
       Reikalingų išteklių nustatymas.
       Institucijos veiklos plano sudarymas.
       Atsiskaitymo už plano vykdymą tvarkos nustatymas
19. Uždavinys yra užsibrežtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai. Kiekvienas tikslas turi tureti bent viena uždavinį, bet jei yra daugiau nei vienas uždavinys, juos reikia nustatyti prioriteto tvarka. Uždavinys turi suteikti visuomenės nariams galimybę nustatyti, kaip institucija atlieka savo funkcijas bei ką ji nori igyvendinti siekdama programų tikslų. Uždavinys turi būti apskaičiuojamas arba aprašomas. Į kokius klausimus reikia atsakyti,nustatant uždavinius?
    1. Nustatant uždavinius, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
       ar uždavinys yra apskaičiuojamas (išmatuojamas);
       ar uždavinys yra realus išteklių požiūriu;
       ar uždavinys numato lėšų taupymą.
    2. Nustatant uždavinius, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
       ar uždavinys atitinka turimai valdymo sistemai;
       ar uždavinys yra realus vykdytojų sugebėjimams;
       ar uždavinys numato norimą gauti rezultatą
    3. Nustatant uždavinius, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
       ar uždavinys atitinka tikslą;
       ar uždavinys yra realus laiko ir išteklių požiūriu;
       ar uždavinys numato norimą gauti rezultatą
20. Kas yra priemonė?
    1. Priemonė yra pageidautinų tikslų ar užsibrežtų uždavinių pasiekimo būdas, įvertintas kiekybiškai nustatant intelektualiniu ir materialiniu ištekliu poreiki.
    2. Priemonė - tai paskirtas vykdytojas ir nurodyta data trumpalaikiui tikslui pasiekti
    3. Priemonė - konkretus darbas nustatyta tvarka
21. Kokius kriterijus turi atitikti programos priemonės?
    1. Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:
       nusakyti alternatyvas uždaviniui pasiekti;
       būti apskaičiuojama;
       turi būti įgyvendinama per artimiausią pusmetį.
    2. Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:
       nusakyti vieną būdą uždaviniui pasiekti;
       būti suplanuota etapais;
       jos įvykdymas turi būti kontroliuojamas ir tinkamai įforminamas.
    3. Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:
       nusakyti vieną būdą uždaviniui pasiekti;
       būti apskaičiuojama;
       turi būti įgyvendinama biudžetiniais metais.
22. Kokius tipinius vadybos elementus rekomenduoja Strateginio planavimo metodika?
    1. Tipiniai vadybos sistemos elementai yra šie:
       aiškus pareigų aprašymas;
       užduočių planavimas;
       grafikas (terminai);
       turimos finansines lėšos ir intelekto ištekliai;
       atsiskaitymo reikalavimai (apie pasiektus rezultatus).
    2. Tipiniai vadybos sistemos elementai yra šie:
       aiškus pareigų pasiskirstymas;
       užduočių apibūdinimas;
       grafikas (terminai);
       turimos finansines lėšos ir intelekto ištekliai;
       laukiami rezultatai (su data);
       atsiskaitymo reikalavimai (apie pasiektus rezultatus).
    3. Tipiniai vadybos sistemos elementai yra šie:
       aiškus pareigų pasiskirstymas;
       užduočių planavimas, apibūdinimas, grafikas (terminai);
       laukiami rezultatai (su data);
       atsiskaitymo reikalavimai (apie pasiektus rezultatus);
       veiklos vertinimas
23. Kuris teiginys nėra teisingas?
    1. Kiekviena institucija, įgyvendindama savo veiklos strateginį planą bei patvirtintą biudžetą, privalo analizuoti ir vertinti vykdymo procesa bei pasiektus rezultatus.
    2. Institucija privalo tureti savo monitoringo sistema.
    3. Tam tikslui institucijose reikia suformuoti veiklos planavimo ir priežiūros sistemą bei paskirti atsakingus asmenis, siekiant užtikrinti ne tik institucijos įsipareigojimų Vyriausybei vykdymą, bet ir planų, kuriais pati institucija siekia pagerinti darbo kokybę, įgyvendinimą
    4. Kiekviena mėnesį institucijos vadovybė turės susitikti ir peržiūrėti pažangą, siekdama įgyvendinti institucijos tikslus
    5. Institucijos vadovas kas ketvirtį Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikia ataskaitas apie vykdomų programų įgyvendinimą
    6. Vidaus auditas turi užtikrinti, kad institucijos vadovui būtų teikiama objektyvi informacija apie institucijos veiklą, galimą veiklos riziką, kad funkcionuotų vidaus kontrolės sistema
24. Koks privalomas programų vertinimo periodiškumas?
    1. metu gale, vertinant galutinį darbo rezultatą,
    2. kas pusmetį (ar dažniau), jei to reikia savikontrolei ar reikalauja Finansų ministerija bei kitos atitinkamos institucijos,
    3. nuolat (t.y. kasdieninis vertinimas), jei buvo pasirinktas vertinimo metodas nuolatinei darbo proceso kontrolei užtikrinti.
25. Kokius skirtingus, bet tarpusavyje susijusius tikslus gali turėti programų vertinimas? Vertinimas gali tureti tris skirtingus, bet tarpusavyje susijusius tikslus:
    1. Teisetumo vertinimas - kaip programos uždaviniai atitinka Seimo ir Vyriausybes sprendimus;
       Programos sudarymo vertinimas -tikrinama, kaip galima būtų išmatuoti programu prielaidas, logiką, kaip paskirstoma atsakomybė ir atsiskaitoma už programu rezultatus, kaip laikomasi nustatytų nuorodų;
       Valdymo vertinimas - vertinamas našumas (ryšys tarp sanaudų ir rezultatų arba darbo krūvio).
    2. Strateginis vertinimas - nagrinėjamos susijusios priežastys ir socialinės problemos
       Efektyvumo vertinimas - nagrinėjamas programu paslaugų ir programų rezultatų ryšys;
       Teisetumo vertinimas - nagrinėjama, kaip programos uždaviniai atitinka Seimo ir Vyriausybes sprendimus;
    3. Efektyvumo , įvertinama, ar pasiekti programoje numatyti tikslai;
       Našumo, įvertinama ar programa igyvendinta vieneto kainos ir kitu išlaidu analiziu išvadu atžvilgiu, naudojamasi statistiniais duomenimis, pagal kuriuos rezultatas lyginamas su sanaudomis;
       Taupumo , nustatoma, ar buvo siekiama sumažinti ir optimizuoti programos sanaudas
26. Kaip dažnai teikiamos vertinimui programų ataskaitos?
    1. Vertinimui ataskaitos gali būti teikiamos karta per metus.
    2. Kas pusmetį
    3. Kas ketvirtį
    4. Kas mėnesį

XVI. FINANSINĖ APSKAITA

Į viršų

1. Metų pabaigos bandomasis balansas parodė, kad tikrinamos įmonės bendroji sąskaitų debetų suma viršija kreditų sumą 6 300 Lt. Šitas neatitikimas tikriausiai atsirado dėl šitos priežasties:
   1. pirkėjų skolų sąskaitos likutis 47 000 Lt buvo įrašytas į bandomąjį balansą kaip 40 700 Lt;
   2. sumavimo klaidos Pardavimų žurnale;
   3. 700 Lt biuro įrangos sąskaitos likutis buvo įrašytas kaip 7 000 Lt debetas;
   4. grynojo ataskaitinių metų pelno, sudarančio 6 300 Lt.
2. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms turi būti priskiriama:
   1. išlaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba ir paslaugų teikimu;
   2. išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės ūkine veikla, vykdoma per visą ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo prekių pardavimo apimties;
   3. atidėjimų, susijusių su produkcijos gamyba ir jos pardavimu, suma, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai;
   4. paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas.
3. Įmonės atsargos 1998 metų pabaigoje buvo klaidingai sumažintos 17 000 Lt suma. Ši klaida nebuvo pastebėta nei 1998, nei 1999 metais. Kokią įtaką ši klaida turės dviejų metų (1998 m. ir 1999 m.) pelnui?
   1. neturės įtakos, su prielaida, kad prekės realizuotos per 1999 m.;
   2. pelnas bus padidintas 17 000 Lt;
   3. pelnas bus sumažintas 17 000 Lt;
   4. pelnas bus padidintas 34 000 Lt (1998 m. – 17 000 Lt ir 1999 m. – 17 000 Lt).
4. Gamybinės įmonės apskaitoje metų bėgyje užfiksuoti tokie duomenys:

   Žaliavos sausio 1 d. Netiesioginės gamybinės išlaidos Nebaigta gamyba sausio 1 d. Tiesioginis darbo užmokestis Pardavimo sąnaudos Bendrosios ir administracinės sąnaudos Žaliavos gruodžio 31 d. Nebaigta gamyba gruodžio 31 d. Žaliavų įsigijimas per metus

   - - - - - - - - -

   16 000 385 000 36 000 220 000 60 000 90 000 19 000 29 000 178 000

   Kokia turėtų būti įmonėje per metus pagamintų prekių savikaina?
   1. 937 000;
   2. 780 000;
   3. 816 000;
   4. 787 000.
5. Bendrovė 1998 m. gruodžio 31 d. turi 1 500 000 Lt trumpalaikių skolų ir tikisi jas grąžinti pardavusi 50 000 akcijų. Akcijos buvo parduotos po 20 Lt sausio 5 - 15 dienomis. Kokia trumpalaikių skolų suma gali būti eliminuota iš trumpalaikių įsipareigojimų prieš pateikiant 1998 m. gruodžio 31 d. balansą akcininkų susirinkimui?
   1. 1 000 000;
   2. 1 500 000;
   3. 500 000;
   4. 0.
6. Pajamos laikomos uždirbtomis, kai:
   1. pardavėjas išrašė sąskaitą-faktūrą ir išsiuntė produkciją pirkėjui;
   2. pardavėjas kartu su baigta gaminti produkcija perdavė pirkėjui ir visą su ja susijusią riziką, esamą ir būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šios produkcijos;
   3. pardavėjas užbaigė visus esminius produkcijos gamybos darbus;
   4. pirkėjas sumokėjo už anksčiau gautą iš pardavėjo produkciją.
7. Debeto įrašas gali didinti turtą. Debeto įrašas taip pat gali:
   1. mažinti turtą;
   2. didinti savininkų nuosavybę;
   3. didinti sąnaudas;
   4. didinti įsipareigojimus.
8. Kaupimo principo apskaitoje tikslai gali būti nepasiekti, kai:
   1. visos pajamos bus fiksuojamos gavus pinigus;
   2. bus taikomas palyginimo principas;
   3. sąnaudos bus pripažįstamos tada, kai patiriamos;
   4. bus koreguojamos sąskaitos.
9. Įmonė gruodžio mėn. nemokėjo už biuro nuomą (nuomos kaina per mėnesį 950 Lt). Sudarant balansą, šį faktą užfiksuosime kredituodami:
   1. iš anksto apmokėtą nuomą;
   2. nuomos sąnaudas;
   3. mokėtiną nuomą;
   4. pinigus.
10. Telefonu susitarta išleisti reklamai po 250 Lt kas mėnesį. Kokie bus apskaitos įrašai:
    1. debetuojamos draudimo sąnaudos;
    2. debetuoti iš anksto apmokėtą reklamą;
    3. jokio įrašo;
    4. kredituoti pinigus.
11. Įsipareigojimų apmokėjimas:
    1. padidins ir turtą, ir įsipareigojimus;
    2. padidins turtą ir sumažins įsipareigojimus;
    3. sumažins turtą ir padidins įsipareigojimus;
    4. sumažins ir turtą, ir įsipareigojimus.
12. Įmonė įkeitė pastatą bankui paskolai gauti. Bankas suteikė 100 000 Lt paskolą. Kuris finansinės atskaitomybės straipsnis išaugo, gavus šią paskolą?
    1. pajamos;
    2. sąnaudos;
    3. savininkų nuosavybė;
    4. įsipareigojimai.
13. Kaip Pajamos ir Sąnaudos įtakoja Savininkų nuosavybę?

    a. b. c. d.

    Pajamos padidina padidina sumažina sumažina

    Sąnaudos padidina sumažina sumažina padidina

14. Kuri iš šių lygybių teisinga?
    1. Turtas = Įsipareigojimai + Savininkų nuosavybė - (Pajamos - Sąnaudos)
    2. Turtas + (Pajamos + Sąnaudos) = Įsipareigojimai + Savininkų nuosavybė
    3. Turtas + Įsipareigojimai + Savininkų nuosavybė = Pajamos - Sąnaudos
    4. Turtas - Įsipareigojimai = Savininkų nuosavybė + (Pajamos - Sąnaudos)
15. Įmonės pardavimo pajamos per metus sudaro 125 000 Lt. Buhalterinės apskaitos duomenimis:
    Gautinos sumos:

    Metų pradžiai Metų pabaigai

    13.000 Lt 9.000 Lt

    1. 112 000;
    2. 121 000;
    3. 129 000;
    4. 134 000.
16. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktas grynasis 75 800 Lt pelnas. Iš šio rodiklio galima spręsti, kad:
    1. per ataskaitinius metus savininkai gana mažai investavo į šią įmonę;
    2. įmonės pagrindinė veikla – prekyba;
    3. įmonė per ataskaitinius metus vykdė finansinę ir investicinę veiklą, bet ne pagrindinę, veiklą;
    4. ataskaitinių metų pajamos yra didesnės už sąnaudas.
17. Terminu “trumpalaikis turtas” apibrėžiamas turtas:
    1. kuriuo šiuo metu disponuoja įmonė;
    2. kuris priklauso kreditoriams ir bus paskirstytas per tam tikrą laikotarpį;
    3. kuris tikėtina, kad bus konvertuotas į pinigus ar sunaudotas per 1 metus;
    4. kuris dabartiniu metu naudojamas įmonės veikloje.
18. Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos, kurios liko neapmokėtos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos turėtų būti:
    1. pateikiamos pelno (nuostolio) ataskaitoje kaip sąnaudos ir balanse laikotarpio pabaigai kaip trumpalaikiai įsipareigojimai;
    2. pateikiamos balanse laikotarpio pabaigai kaip turtas ir kaip pajamos ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitoje;
    3. pateikiamos kaip ilgalaikių įsipareigojimų dalis balanse laikotarpio pabaigai;
    4. tarpusavyje įskaitytos su išankstiniais apmokėjimais ir kaip atskira suma pateiktos balanse laikotarpio pabaigai.
19. Pagautė tai:
    1. draudimas, gautas už gaisro metu sudegusį sandėlį;
    2. apmokėtos anksčiau nurašytos pirkėjų skolos;
    3. klaidingai sumažintas ankstesnių ataskaitinių laikotarpių rezultatas;
    4. visi atsakymai teisingi.
20. Finansinės veiklos pajamomis nėra:
    1. teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka;
    2. gautos baudos ir delspinigiai;
    3. pelnas iš nenaudoto ilgalaikio turto pardavimo;
    4. gautos ir gautinos palūkanos už banke laikomus pinigus.
21. Įmonė, 1998 m. gruodžio mėnesio pabaigoje gavo 4 000 Lt už parduotuvės nuomą ateinantiems metams. Rengiant 1999 metų I - ojo ketvirčio atskaitomybę, apskaitoje bus užregistruota:
    1. nuomos pajamų (4 000 Lt) padidėjimas ir avansu gautų sumų (4 000 Lt) sumažėjimas;
    2. nuomos pajamų (1 000 Lt) padidėjimas ir avansu gautų sumų (1 000 Lt) sumažėjimas;
    3. nuomos pajamų (1 000 Lt) padidėjimas ir ateinančio laikotarpio pajamų (1 000 Lt) sumažėjimas;
    4. nuomos pajamų (4 000 Lt) padidėjimas ir ateinančio laikotarpio pajamų (4 000 Lt) sumažėjimas.
22. Palūkanos gali būti kapitalizuojamos, kai:
    1. priskaičiuotos už trumpalaikę banko paskolą, kurią įmonė gavo prekėms įsigyti;
    2. priskaičiuotos už tikslinę paskolą, kurią įmonė gavo pastato statybai;
    3. priskaičiuotos už banke laikomą indėlį;
    4. nėra teisingo atsakymo.
23. Grynąjį ataskaitinio laikotarpio pelną geriausiai apibūdina terminas:
    1. skirtumas tarp gautų per ataskaitinį laikotarpį grynųjų pinigų ir per tą patį laikotarpį atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais;
    2. savininkų nuosavybės padidėjimas, kurį sąlygojo pelninga veikla per ataskaitinį laikotarpį;
    3. turto įplaukos ir vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį;
    4. skirtumas tarp uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamų ir to paties laikotarpio mokėjimų grynaisiais pinigais.

XVII. FINANSŲ VALDYMAS

Į viršų

1. Firmos valdymo tikslas - maksimizuoti jos savininkų turtą:
   1. teisybė;
   2. neteisybė.
2. Akcininkų turto padidėjimą geriausiai įvertina firmos uždirbtas pelnas 1 akcijai:
   1. teisybė;
   2. neteisybė.
3. Jeigu firmos tikslas būtų maksimizuoti uždirbamą pelną 1 akcijai, ji niekada nemokėtų dividendų:
   1. teisybė;
   2. neteisybė.
4. Kai infliacijos koeficientas yra lygus nuliui, 1 lito dabartinė vertė yra lygi 1 lito būsimai vertei:
   1. teisybė;
   2. neteisybė.
5. Kuo didesnį metų skaičių pinigai bus paskolinti, tuo didesnė jų dabartinė vertė:
   1. teisybė;
   2. neteisybė.
6. Finansinė ataskaita, kuri parodo, koks yra firmos ataskaitinio laikotarpio pelningumas, tai:
   1. balansų lentelė;
   2. pelno ataskaita;
   3. pinigų srautų ataskaita;
   4. pelno mokesčių deklaracija.
7. Namo, kurio kaštai 100000 lt., savininkas norėdamas apskaičiuoti kokia turi būti metinė jo nuoma, kad kasmet būtų uždirbama 10% per ateinančius 10 metų, turės pasinaudoti:
   1. dabartinės vertės formule (PV);
   2. periodinių mokėjimų dabartinės vertės formule (apskaičiuoti A);
   3. periodinių mokėjimų būsimos vertės formule (apskaičiuoti A);
   4. pavienės sumos būsimos vertės formule (apskaičiuoti FV);
   5. visi atsakymai yra teisingi.
8. Didinant laiko periodų skaičių, didės visi rodikliai, išskyrus:
   1. periodinių mokėjimų dabartinę vertę;
   2. 1 lito dabartinę vertę;
   3. 1 lito būsimą vertę;
   4. periodinių mokėjimų būsimą vertę.
9. Jūs turite 400 litų indėlį banke, kuris moka 8 proc. metinių palūkanų , išmokamų 1 kartą per metus. Kokia bus Jūsų indėlio suma trečių metų pabaigoje?
   1. 1.299 lt;
   2. 504 lt;
   3. 325 lt;
   4. 609 lt.

   Ši sąlyga yra 10,11 ir 12 uždaviniams.
   Kauno firmos produkto vieneto kintami kaštai yra 16 lt., pastovūs - 6000 lt. O vieneto pardavimo kaina yra 20 litų.

10. Apskaičiuokite kontribucijos procentą (contribution).
11. Kiek vienetų reikia parduoti, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp pajamų ir išlaidų?
12. Kokia turi būti pardavimų suma, norint uždirbti 15000 lt. pelną?
13. Pinigų srautų ataskaitoje yra apskaičiuojami gamybinės- komercinės , investicinės ir finansavimo veiklų pinigų srautai:
    1. teisybė;
    2. neteisybė.
14. Kas iš žemiau išvardintų nedidina pinigų sumos:
    1. įmonės skolų padidėjimas;
    2. ilgalaikio turto sumos padidėjimas;
    3. privilegijuotųjų akcijų pardavimas;
    4. pirkėjų skolų sumažėjimas.
15. Firma paskelbė konkursą kompiuteriui pirkti. Buvo gauti 2 pasiūlymai. Abiejų pasiūlymų kaina yra 5000 lt. Pinigų srautai po mokesčių yra tokie:

    Metai	“A” Pasiūlymas	“B” Pasiūlymas
    1 2 3 4	2000 lt. 1500 1500 1000	1000 lt. 1500 2000 3000

    Apskaičiuokite grynąją dabartinę vertę (net present value) ir nustykite kurį pasiūlymą verta pasirinkti.

16. Firmos trumpalaikis turtas yra 50000lt., ilgalaikis turtas yra 200000 lt., ilgalaikės skolos yra 100000 lt., ir savininkų nuosavybė yra 100000 lt.. Kokia yra grynojo trumpalaikio turto suma (net working capital):
    1. nulis;
    2. 100000 lt;
    3. 200000 lt;
    4. 50000 lt.
17. Firmos skolų ir savininkų nuosavybės santykis yra 50%. Skolų suma yra 200000 lt., o grynasis pelnas –60000 lt. Savininkų nuosavybės pelningumas yra:
    1. 60%;
    2. 15%;
    3. 30%;
    4. apskaičiavimui trūksta informacijos.
18. Jeigu vyriausybinių obligacijų savininkams yra mokamos 8,5% palūkanos , o apdraustų banko indėlių palūkanos yra 5,5%, vidutinio rizikingumo firmos savininkai turėtų reikalauti tokio savininkų nuosavybės pelningumo:
    1. 5.5%;
    2. 6.5%;
    3. 12%;
    4. daugiau negu 8,5%, bet konkreti reikšmė neaiški.
19. Finansų rinkos yra laikomos efektyviomis, jeigu vertybinių popierių kainos greitai sureaguoja į naują informaciją:
    1. teisybė;
    2. neteisybė.
20. Firma planuoja keisti signalizacijos sistemą. Planuojama, kad kasmet veiklos pinigų srautai per metus padidės 40000 litų, o metinė nusidėvėjimo išlaidų suma padidės 8000 litų. Jeigu pelno mokesčio tarifas yra 40%, metiniai projekto veiklos pinigų srautai (skaičiuojant grynąją dabartinę vertę) bus:
    1. 24000 lt;
    2. 27200 lt;
    3. 28800 lt;
    4. 32000 lt.
21. Koks yra svarbiausias firmos finansų valdymo tikslas?
    1. padidinti pelną,
    2. maksimizuoti pinigų srautą,
    3. maksimizuoti akcininkų turtą,
    4. minimizuoti firmos riziką.
22. Nusidėvėjimo išlaidos, įrašomos į pelno ataskaitą:
    1. prilygsta nusidėvėjimo sumai sąskaitų balansų lentelėje,
    2. sumažins mokesčių įsiskolinimo biudžetui sumą,
    3. tai nepiniginės išlaidos,
    4. teisingi b ir c atsakymai,
    5. teisingi a, b, c atsakymai.
23. Jeigu įmonės viso turto pelningumas yra 1.8, tai:
    1. reikia, kad 1.8 lito turto uždirbtų 1 litą pajamų,
    2. tai aukštas pelningumas,
    3. tuoj bus bankrotas,
    4. reikia, kad 1 litas turto uždirbtų 1.8 lito pelno,
    5. sumažins turto investicijas.
24. Bet kokių būsimų pinigų srautų diskontuota vertė yra vadinama dabartine verte.

    Taip

    Ne

25. Projektų atsipirkimo laiko metodas laikomas prastesniu už grynosios dabartinės vertės (NPV) metodą, nes:
    1. jis susijęa su pelnu, bet ne su pinigų srautais,
    2. neatsižvelgia į pinigų srautą už atsipirkimo laikotarpio ribų,
    3. daroma prielaida, jog pinigų srautai yra visą laiką vienodi,
    4. gana sunku suskaičiuoti.
26. Kai yra skaičiuojami projekto veiklos metiniai pinigų srautai, kas iš žemiau išvardintų tiesiogiai neįskaičiuojama:
    1. nusidėvėjimo išlaidos,
    2. mokesčių sumažėjimas dėl nusidėvėjimo pasikeitimo,
    3. mokesčių sumažėjimas dėl nuostolio,kuris atsiranda, pardavus seną dar nenudėvėtą turtą,
    4. mokesčių padidėjimas dėl pelno, kuris atsiranda labai sėkmingai pardavus seną turtą.

XVIII. VALDYMO APSKAITA

Į viršų

1. Svarbiausi valdymo apskaitos tikslai:
   1. suteikti išoriniams vartotojams žinių apie turtą, kuriuo disponuoja įmonė, nurodyti kam tas turtas priklauso, informuoti kokį pelną įmonė uždirbo;
   2. teikti informaciją įmonės administracijai ir valdytojams, kuria vadovaudamiesi jie galėtų taip organizuoti gamybą, kad įmonė kuo efektyviau panaudotų turimus išteklius kuo didesniam pelnui uždirbti;
2. Vidinė (valdymo apskaitos) atskaitomybė turi būti parengta pagal:
   1. Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus;
   2. pačios įmonės patvirtintą tvarką;
   3. bendruosius reikalavimus, kurie taikomi atitinkama veikla užsiimančioms įmonėms;
   4. tarptautinius apskaitos standartus.
3. Išlaidos, kurių bendra suma nekinta keičiantis produkcijos apimčiai, tačiau kinta produkcijos vieneto išlaidos yra:
   1. kintamos išlaidos;
   2. pastovios išlaidos;
   3. gamybos išlaidos;
   4. tiesioginės išlaidos;
   5. teisingi a ir d variantai.
4. Pridėtinės išlaidos tai:
   1. gamybos išlaidos, išskyrus tiesioginių medžiagų sunaudojimo ir tiesioginio darbo išlaidas;
   2. netiesioginių medžiagų sunaudojimo ir netiesioginio darbo išlaidos;
   3. laikotarpio išlaidos, išskyrus pardavimo ir administracines sąnaudas.
5. Ribinis pelnas valdymo apskaitoje:
   1. atitinka finansinėje apskaitoje išvedamą bendrojo pelno rodiklį;
   2. reiškia gaminio pelningumo dydį;
   3. reiškia gaminio pelningumo dydį;
   4. visi atsakymai teisingi.
6. Ribinio pelno koeficientas (RPK) yra apskaičiuojamas:
   1. (Pardavimų pajamos – Kintamos išlaidos) / Pardavimų pajamos;
   2. Pastovios išlaidos + Kintamos išlaidos) / Pardavimų pajamos;
   3. (Pardavimų pajamos – Pastovios išlaidos) / Pardavimų pajamos;
   4. Pardavimų pajamos / Kintamos išlaidos.
7. Kritinio pelningumo taškas vienetais yra apskaičiuojamas pastovias išlaidas:
   1. padalinant iš vieno gaminio pardavimo kainos;
   2. padalinant iš vieno gaminio ribinio pelno;
   3. padalinant iš ribinio pelno koeficiento;
   4. padauginant iš gaminio pardavimo kainos;
   5. visi atsakymai neteisingi.
8. Jeigu mėnesio pastovios išlaidos yra 9000 Lt, o RPK yra 30%, tai kritinio pelningumo taškas litais bus:
   1. 6 300;
   2. 30 000;
   3. 27 000;
   4. 11 700;
   5. visi atsakymai neteisingi.
9. Įmonė gavo pasiūlymą pagaminti 2000 vnt. kėdžių. Priėmus pasiūlymą, pardavimo pajamos išaugtų 100000 Lt, kintamos išlaidos padidėtų 70000 Lt, o pastovios gamybos ir pridėtinės išlaidos išliktų nepakitę. Kurios iš nurodytų išlaidų bus nerelevantiškos?
   1. pastovios gamybos ir pardavimo išlaidos;
   2. kintamos išlaidos;
   3. kintamos išlaidos ir pardavimų pajamos;
   4. visi atsakymai teisingi;
   5. visi atsakymai neteisingi.
10. Pilnąją komercinę savikainą sudaro:
    1. tiesioginių medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo ir pridėtinės išlaidos;
    2. tiesioginių medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo, pridėtinės išlaidos bei administracinės sąnaudos;
    3. tiesioginių medžiagų sunaudojimo, tiesioginio darbo, pridėtinės išlaidos bei administracinės ir pardavimo sąnaudos.
11. Kurios iš nurodytų išlaidų, nebus įskaitomos į produkcijos savikainą, taikant ribinę savikainos kalkuliavimo sistemą:
    1. tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos;
    2. tiesioginio darbo išlaidos;
    3. kintamos pridėtinės išlaidos;
    4. pastovios pridėtinės išlaidos;
    5. visi atsakymai neteisingi.
12. Kokiu būdu, taikant užsakyminį savikainos kalkuliavimo metodą tiesioginės išlaidos priskiriamos užsakymo savikainai:
    1. tiesioginės medžiagų išlaidos tiesiogiai priskiriamos užsakymų savikainai, o kitos tiesioginės išlaidos skirstomos pagal pasirinktas paskirstymo bazes;
    2. visos tiesioginės išlaidos priskiriamos užsakymams tiesiogiai;
    3. bendrai sukauptos tiesioginės išlaidos tarp užsakymų paskirstomos lygiomis dalimis;
    4. tiesioginėms užsakymu atžvilgiu išlaidoms skirstyti naudojamas iš anksto nustatytas pridėtinių išlaidų koeficientas.
13. Procesinis savikainos kalkuliavimo metodas taikomas:
    1. ten, kur gaminami unikalūs gaminiai arba gaminių partijos;
    2. ten, kur vyksta masinė gamyba;
    3. ten, kur vyksta nepertraukiama gamyba;
    4. ten, kur vyksta masinė ir nepertraukiama gamyba;
    5. visi atsakymai teisingi.
14. Iš anksto nustatytas (norminis) pridėtinių išlaidų koeficientas apskaičiuojamas:
    1. planuojamą pridėtinių išlaidų sumą dalinant iš planuojamo darbo laiko;
    2. planuojamą pridėtinių išlaidų sumą dalinant iš faktiškai darbo laiko;
    3. faktišką pridėtinių išlaidų sumą dalinant iš planuojamo darbo laiko;
    4. visi atsakymai neteisingi.
15. Įmonėje yra trys gamybiniai ir vienas paslaugų padalinys. Apskaičiuoti, kiek paslaugų padalinio pridėtinių išlaidų bus priskirta I gamybiniam padaliniui, jeigu bendra pridėtinių išlaidų suma paslaugų padalinyje sudaro 24000 Lt. Įmonė taiko tiesioginį pridėtinių išlaidų paskirstymo metodą, o skirstymo bazė – remonto darbuotojų darbo laikas, sugaištas remontuojant kiekvieno padalinio įrengimus. Žinoma, kad remontuojant I gamybinį padalinį sugaišta 20 val., II padalinį – 24 val., III padalinį – 36 val.
    1. 6000;
    2. 7200;
    3. 10800;
    4. visi atsakymai teisingi;
    5. visi atsakymai neteisingi.
16. Įmonėje gaminami du kompleksiniai gaminiai C ir D. Per laikotarpį gaminio C pagaminta 5000 vnt., o gaminio D – 9375 vnt. Bendros gamybos išlaidos – 60000 Lt. Gaminio C pardavimo kaina 10 Lt, o gaminio D – 8 Lt. Kokia kompleksinių išlaidų dalis teks C gaminiui, jeigu įmonė taiko rinkos vertės atskyrimo taške metodą?
    1. 24 000;
    2. 36 000;
    3. 20 870;
    4. 33 333;
    5. nė vienas iš nurodytų variantų.
17. Kokiu nuoseklumu rengiamas įmonės biudžetas:
    1. analogiškai technologiniam procesui: pradedama nuo resursų įsigyjimo, po to produktų gamybos operacijos ir baigiama pagamintos produkcijos pardavimo operacijomis;
    2. priešingai technologiniam procesui: pradedama nuo pardavimų apimties prognozės, po to planuojama šiam produkcijos kiekiui būtini resursai, jų įsigyjimo būdai;
    3. iš pradžių detaliai nagrinėjamas gamybos procesas bei tam reikiamų resursų įsigyjimas, po to pagamintos produkcijos pardavimas;
    4. visi atsakymai teisingi, nes biudžetas kiekvienoje įmonėje gali būti rengiamas skirtingu nuoseklumu.
18. Kuris iš nurodytų biudžetų priskiriamas finansiniam biudžetui:
    1. gamybos biudžetas;
    2. pardavimų biudžetas;
    3. pinigų biudžetas;
    4. veiklos biudžetas.
19. Lanksčiu biudžetu laikomas:
    1. biudžetas, kuris koreguojamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;
    2. biudžetas, kuris koreguojamas keičiantis įmonės valdymo struktūrai;
    3. pardavimų biudžetas;
    4. įmonės biudžetas, kuris koreguojamas atsižvelgiant į faktinę gamybos ar pardavimų apimtį.
20. Nurodykite neteisingą teiginį:
    1. valdymo apskaitos informacija vartojama priimant kapitalinių įdėjimų, verslo restruktūrizavimo sprendimus;
    2. valdymo apskaitos informacija vartojama priimant sprendimus kainodaros srityje;
    3. valdymo apskaitos informacija negali būti vartojama operatyviems (einamiesiems) sprendimams priimti;
    4. valdymo apskaitos informacija vartojama priimant sprendimus dėl vadovų skatinimo.

XIX. VALDYMO SAVIKONTROLĖ

Į viršų

1. Atliekant vidaus auditą valdymo savikontrolės seminaro forma lyginant su tradiciniais vidaus audito būdais atskaitomybė už atliktą darbą yra sudaroma:
   1. auditorių;
   2. darbo grupės;
   3. vadovybės;
   4. auditorių ir vadovybės.
2. Vidaus savikontrolė yra:
   1. Alternatyvus vidaus audito vykdymo metodas;
   2. Vienas iš vidaus audito metu naudojamų įrankių tam tikroms užduotims atlikti;
   3. Vidaus kontrolės efektyvumo tyrimo ir įvertinimo procesas siekiant suteikti pakankamą įsitikinimą, kad bus pasiekti visi verslo tikslai;
   4. Visi čia minimi atsakymai yra teisingi.
3. Rizika pagrįsto seminaro tėkmė apibrėžiama kaip:
   1. Tikslas – kontrolė – likutinė rizika – pastarosios įvertinimas
   2. Tikslas – rizika – kontrolė – likutinė rizika – pastarosios įvertinimas
   3. Esamų rizikos ir kontrolių patvirtinimas – jų įvertinimas
   4. Proceso tikslai – veiklos tikslai procese – galutinis proceso įvertinimas
4. Kontrole pagrįsto seminaro pagrindinis bruožas yra tas, kad:
   1. Jis užtikrina visapusišką rizikos išskyrimą, nes nuo jo prasideda
   2. Jam reikia daugiau išankstinio pasirengimo išskiriant egzistuojančias kontroles
   3. Jame dalyvauja skirtingų departamentų/cechų/skyrių atstovai, kurie paprastai tarpusavyje daug nebendrauja
   4. Daroma prielaida, kad esamos kontrolės struktūra yra optimali bei organizacija anksčiau jau investavo pakankamai išteklių į bendrą rizikos ir atitinkamos kontrolės įvertinimą
5. Vidaus savikontrolė vykdoma tokiai būdais:
   1. Seminarais ir apklausomis
   2. Seminarais, apklausomis ir/ar konsultantų vykdoma analize
   3. Seminarais, apklausomis, vadovybės atlikta analize ir/ar jų deriniais
   4. Seminarais, apklausomis ir/ar jų deriniais
6. Teisingas seminaro apibūdinimas atliekant valdymo savikontrolę:
   1. Dalijamasi informacija, pasiekiamas konsensusas, nustatomas veiksmų planas, efektyviausia savikontrolės forma (rezultatai pasiekiami tuoj pat)
   2. Dalijamasi informacija ir daug diskutuojama, ne pati efektyviausia savikontrolės forma (sugaištama daug keleto žmonių laiko), pasiekiamas grupinis konsensusas, nustatomas veiksmų planas
   3. Dalijamasi informacija, pasiekiamas konsensusas pagrindiniais klausimais, plėtojami socialiniai kontaktai tarp padalinių, kurie dažniausiai aktyviai tarpusavyje nebendrauja
   4. Dalijamasi informacija, užtikrinama audito rezultatų “nuosavybė” iš tikrinamųjų pusės, skatinamos geresnės žinios apie organizacinius tikslus ir kontrolės vaidmenį jų siekiant.

© 2003 Vidaus auditorių asociacija. Visos teisės saugomos