DUONOS ISTORIJA Duona už auksą brangesnė, sakydavo mūsų senoliai.

    Seniausia duona archeologų yra rasta Šveicarijoje (22 kg). Jos amžius yra 4000 metų. Pirmieji duomenys apie duoną ir pats žodis duona sutinkamas 2840 m. prieš mūsų erą. Rauginta duona panaši į šiandieninę Europoje atsirado tik IX a. Ji atėjo iš senovės Graikijos.
      Kepėjus, kaip senos, taurios profesijos žmones egiptiečiai vaizdavo statulėlėmis, kurių viena iki šiu dienų išlikusi ir saugoma Egipte Gizos miesto muziejuje. Iki mūsų dienų išliko prieš 2000 metų Romoje statytas 13 m. aukščio paminklas - monumentas kepėjui Markui Vergilijui Euzisakui, sukūrusiam Romos imperijos sostinėje keletą kepyklų. Vokietijoje Ulmo mieste veikia vienintelis pasaulyje duonos muziejus su 8000 eksponatų, pasakojančių apie duonos kepimo istoriją, apie malūninkų darbą.
     Viduramžiais daugelyje Europos šaliu buvo tiesioginė priklausomybė tarp duonos šviežumo ir socialines žmonių padėties: pvz: karalių šeimos valgydavo tik šviežiai iškeptą duoną, vakarykštė duona buvo skiriama aukštuomenei, dviejų dienų duona buvo skiriama smulkiai dvarininkijai, trijų dienų - vienuoliams ir mokiniams, keturių dienų senumo - valstiečiams ir amatininkams.